Iš dirbančių pilnamečių nori imti 5 proc. mokestį tėvams išlaikyti

Sulaukei 18-os ir radai darbą – pradėk mokėti mokestį, kurį valstybė pervestų tavo tėvams. Tokią niekur pasaulyje negirdėtą naujovę ketina pasiūlyti Liberalų ir centro sąjungos frakcija Seime. Socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas Lazutka mano, kad toks nurodymas naudos neduotų, nes greičiausiai dalis tėvų vaikams grąžintų pervestus pinigus ir dar patys pridėtų.

Skeptiškai kolegų siūlymą vertina ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.

Liberalų ir centro sąjungos frakcija artimiausiu metu ketina pristatyti Vaikų prievolės išlaikyti savo tėvus įstatymo koncepciją, kurios pagrindinis akcentas – papildomas mokestis tėvams išlaikyti, kurį mokėtų visi dirbantys pilnamečiai gyventojai, turintys tėvus. Kiekvienam iš tėvų išlaikyti būtų atskaitoma po 5 proc.

„Įteisinus vaikų prievolę išlaikyti tėvus, gerėtų tėvų socialinė padėtis, būtų skatinamas solidarumas šeimoje, įsivaikinimas, didėtų gimstamumas, sumažėtų teisminių ginčų dėl vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus, mažėtų nedarbas, šešėlinė ekonomika, nusikalstamumas. Šis įstatymas būtų siūlomas ir kaip alternatyva pensinio amžiaus ilginimui“, – rašoma frakcijos pranešime.

Pagal šį sumanymą, pavyzdžiui, 18 metų jaunuolis, susiradęs darbą, turėtų mokėti 10 proc. nuo savo pajamų abiem tėvams išlaikyti nepriklausomai nuo jų amžiaus ar socialinės padėties.

Šios frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas DELFI sakė, kad įgyvendintas pasiūlymas galėtų pagerinti gyvenimą.

„Šis pasiūlymas turėtų skatinti gyvenimo pokyčius, kad jis būtų įdomesnis, gražesnis, vertingesnis. Tai (šis mokestis – DELFI) būtų kaip motyvuojantis faktorius harmoningam gyvenimui, mažintų psichologinę įtampą, veiktų kaip motyvacija“, – kalbėjo jis.

Nemato logikos

„Aš nesu girdėjęs, kad kur nors pasaulyje taip būtų. Nežinia, ar toks sprendimas pagerintų, ar pablogintų tėvų ir vaikų santykius. Jeigu geri santykiai, tai vaikai padeda tėvams, kai jiems reikia, taip pat ir yra su tėvais, kurie padeda vaikams. Santykiai negerinami prievarta vieniems iš kitų pervedant pinigus“, – DELFI kalbėjo R. Lazutka.
Anot jo, tyrimai rodo, kad jauniems žmonėms Lietuvoje finansiškai padeda tėvai, o ne atvirkščiai.

„Iš tikrųjų, tėvai vaikams padeda, kol vaikai dar yra jauni. Manau, kad tai yra įprasta praktika Lietuvoje. Ar nebūtų taip, kad vaikai, reikalaujant valstybei, pervestų tuos pinigus, o po to tėvai dvigubai jiems grąžintų. Pavyzdžiui, kai man buvo 50 metų, mano vyriausi vaikai jau buvo suaugę, tačiau kur logika, kad valstybė juos įpareigotų man mokėti išmokas per biudžetą, kai aš galiu juos labiau paremti nei jie mane“, – klausė ekonomistas.

Abejoja pasisekimu Seime

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas bei didžiausios valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) narys Rimantas Jonas Dagys taip pat skeptiškai vertina tokius siūlymus.

„Iš principo ši mintis yra žmogiškai suprantama ir natūrali – vaikai turi rūpintis savo tėvais, tai yra jų šventa pareiga. Šiuo atveju, man atrodo, kad pareiga išlaikyti tėvus neturėtų būti taip tiesmukai siejama su kažkokiais mokesčiais. Pareigos jausmas pinigais nematuojamas, tai yra tiesiog pareiga. Mes vėl norime pareigą paversti komercija, tačiau tai nėra taip paprastai suderinama“, – DELFI kalbėjo politikas.

Jis abejoja, ar Seimas imsis įgyvendinti šį pasiūlymą.

„Švelniai pasakius, tokia idėja yra labai abejotina, aš į jį žiūrėčiau labai skeptiškai. Pareiga tėvams yra vienas dalykas, o kitas dalykas yra parama visiems seniems žmonėms. Ji pasireiškia mūsų noru mokėti mokesčius solidariai socialinio draudimo sistemai, kai jaunoji karta moka mokesčius, kad mūsų seni žmonės gauna pensijas, o sveikatos draudime sveikieji moka, kad ligoniai būtų gydomi. Čia realizuojasi mūsų pareiga“, – sakė R. J. Dagys.

TS-LKD rinkiminėje programoje į Seimą buvo žadama nustatyti, kad užauginę vaikus iki pilnametystės, įgauna teisę į specialią socialinio draudimo pensijos dalį, kuri priklauso nuo jų vaikų uždarbio ir draudžiamųjų pajamų dydžio.

Tačiau kol kas tai numatantys projektai nėra pateikti.

5 proc. mokesčio tėvų išlaikymui nepalaikė ir dauguma DELFI skaitytojų, atsakiusių į dienos klausimą.

Vaikams išlaikyti tėvus siūlė ir užsienio ekspertas

DELFI primena, kad anksčiau buvo pasirodę siūlymų, jog senatvėje vaikai rūpintųsi tėvų išlaikymu. Praėjusį pavasarį šią idėją buvo iškėlęs Helsinkio universiteto Tarptautinės ekonominės teisės instituto mokslinis darbuotojas Oskari Juurikkala. Jo nuomone, pensinio amžiaus sulaukusius žmones galėtų išlaikyti ne visi mokesčių mokėtojai, bet jų vaikai, o jeigu žmonės vaikų neturi, jie visą savo gyvenimą galėtų kaupti lėšas gyvenimo saulėlydžiui, nes nepatyrė išlaidų augindami atžalas.

Tačiau tada jam prieštaravo Lietuvos ekspertai.

Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis su suomių ekspertu tada sakė kategoriškai negalįs sutikti, nes nenori, kad jo bei kitų žmonių pensijos priklausytų nuo to, kaip sekasi arba nesiseka jo vaikams. Jis taip pat suabejojo, ar vaikų įpareigojimas išlaikyti senyvus tėvus galėtų paskatinti juos pačius gimdyti daugiau vaikų.

„Aš labai skeptiškai žiūrėčiau į šitą idėją, tikrai nemanau, kad dabar visi pradės gimdyti vaikus, nes bus didesnės pensijos. Paklauskite jaunų žmonių, ar tai tikrai būtų motyvacija gimdyti vaikus, nes, žinote, pensija bus didesnė 3 proc.“, – neslėpdamas nepritarimo tada teigė jis.

Jo nuomone, kiekvieno žmogaus pensija turėtų priklausyti nuo jo indėlio į šalies plėtrą, o indėlis gali būti pamatuojamas tik uždarbiu bei sumokėtais mokesčiais. T. Medaiskis, be kita ko, sako nenorįs patirti, kad jo gyvenimo lygmuo senatvėje priklausytų nuo to, ar jo atžaloms sekasi, ar nesiseka.

Specialistas taip pat svarstė, jog turtingesnių tėvų vaikai natūraliai uždirbtų daugiau, nes yra įgiję gerą išsilavinimą bei turi pažinčių, todėl galėtų puikiai išlaikyti savo senyvus tėvus, o neturtingesnių tėvų atžalos uždirbtų nedaug ir savo tėvus pasmerktų skurdui.