A.Svarinsko teigimu, Lietuvoje įsigalėjo bolševikų patvirtintas suskirstymas į „elitą“ ir „megztąsias beretes“, arba „runkelius“. „Mes nesame runkeliai. Esame lietuvių tautos sūnūs, dukros, bet va, nelaimė, kad per okupaciją buvome labai sužeisti ir per ilgai miegojome. Toliau miegot nebėra ko“, - į susirinkusius kreipėsi monsinjoras.

A.Svarinskas piktinosi, kad neseniai „kompartija“ sudarė naują Česlovo Juršėno vadovaujamą komitetą A. Brazausko atminimo įamžinimui. „Ir va štai kažkokie pustuščiai Kaišiadorys pasakė, kad reikia Kaišiadoris pavadinti Brazausko vardu. O kiti jau kuklesni – nebent gatvę, nebent aikštę ar ką panašaus“, - kalbėjo monsinjoras, aiškindamas, kad jau atėjo laikas pasakyti tiesą į akis.

„Labai gaila, kad čia nėra kompartijos vadų. O jie vieną kartą sužinotų, ką padarė ir Brazausko į šventuosius nestatytų – jie išžudė per 700 tūkst. Lietuvos gyventojų, arba juos ištrėmė, dalis suluošinti grįžo. Vien partizanų sunaikino 22,5 tūkst.“, - sakė disidentas.

A.Svarinskas priminė nepriklausomybės priešaušryje A. Brazausko pasakytus žodžius apie trispalvę – „kol kabės šitas škurlius, aš nekalbėsiu“. A.Svarinskas citavo A. Brazausko žodžius, kur jis neigiamai vertina nepriklausomos valstybės idėją, sovietų kariuomenės išvedimą.

„Taigi va – žmogus, peršamas į šventuosius, vėliavą vadina škurliumi. Kodėl jie taip nori dabar tą šventąjį padaryt? Ogi, jeigu šventasis bus, tai jo šešėlyje visi nusikaltėliai galės nepastebėti būti. Taigi manau, kad nepavyks – anksčiau ar vėliau už kiekvieną auką neš arba prieš istoriją, arba prieš Dievą. Ir niekur nepabėgs – kraujas šaukia kraują“, - aiškino laisvės kovotojas.

K.Brazauskienę ragina kraustytis iš Turniškių

Monsinjoras priminė A. Brazausko ir jo bendražygių atliktus įvairių įmonių privatizavimus, kuriais Lietuvai esą padaryti milijardiniai nuostoliai.

„Lietuvos valdžia, nežinau, kaip ją pavadinti, po A. Brazausko mirties sugyventinei davė rūmus Turniškėse ir 6000 Lt algą. O tikrai žmonai, kurią jis paliko ir laikė kaip vergę viename bute Vilniuje, ar ką nors davė? Jeigu jai būtų davę, aš dar suprantu, bet va reikia atminti vieną kartą ir visados – kad Lietuvoje yra vienas prezidentas – tas, kuris valdo. O kiti yra buvę ir, juo labiau, jų meilužėms jokios negali būti paskolos, surinktos iš žmonių paskutinių kapeikų“, - susijaudinęs kalbėjo A. Svarinskas, ragindamas A. Brazauskienę kuo greičiau išsikraustyti iš Turniškių.

Šie jo žodžiai palydėti minios plojimais.

A.Svarinskui nepatinka ir tai, kad esą laikraščiuose viskas, ką padarė Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. V. Landsbergis, priskiriama A. Brazauskui. „O kada V. Landsbergis kvietė ginti Seimo, Brazausko nebuvo. (...) Jis, matyt, sėdėjo prie telefono ir laukė skambučio, kad jau laikas užimti valdžią Lietuvoje“, - teigė monsinjoras.

A.Svarinskas ragino „ponus komunistus“ nemanyti, kad per 50 metų žmonėms atėmė protą. Jis melu vadino kalbas, kad Katedrą tikintiesiems grąžino A. Brazauskas – esą ją bolševikai atidavė dar 1956 m., tik Antanas Sniečkus bijojo jau mirusio Stalino ir katedros negrąžino, kol tai 1977 m. padarė Komunistų partijos Centro Komitetas.

A.Svarinskas manymu, Vyriausybė turi paskelbti, jog „gana komunistams griauti Lietuvą“. A.Svarinskas įtaria, kad tyliai einama į okupaciją.

„Jeigu nori, tegul važiuoja į Rusiją ir ką nori daro, o Lietuva yra lietuviams, ir griauti mes neleisime. Kiek sudėjome aukų, kiek heroizmo, o dabar turim ramiai sėdėti. Prisiekiu visų vardu, kad aš, kaip laisvės kovotojas, daugiau nebetylėsiu“, - kalbėjo monsinjoras, žadėdamas, kad jeigu reikės, kovoje ir numirs.