„V.Pociūną prieš ketverius metus užmušė. Užmušė. Šimtaprocentiniai. Aš ir V. Adamkui sakiau šitą po užmušimo. Tegul ima tuos kagėbistus baltarusius, teparodo, kaip jie jį stūmė pro langą, kuris atsidaro tik tiek, kad 150 cm ūgio ir 50 kg svorio mergaitė vos gali išlįsti“, - kalbėjo N. Sadūnaitė.
Tirdami V.Pociūno mirties aplinkybes Generalinės prokuratūros prokurorai du kartus buvo padarę išvadą, kad jo žūtis buvo nelaimingas atsitikimas ir ikiteisminį tyrimą nutraukę, tačiau po skundų teismui tyrimas atnaujintas trečią kartą.
V.Pociūno atvejį disidentė lygino su terorizmu įtariamos Eglės Kusaitės istorija. Beje, disidentė mano, kad užmuštas buvo ir dviem žmogžudystėmis įtariamas Drąsius Kedys.
N.Sadūnaitė negailėjo kritikos dienraščiui „Lietuvos rytas“ – jį vadino „Kremliaus rytu“, „Komsomolka“, kuris „šlykščiausiai šmeižė kankinį Vytautą Pociūną“. Disidentė taip pat nepatenkinta, kad po apsilankymo Eglės Kusaitės bylos nagrinėjime kartu su bendražygiais dienraščio buvo pavadinta „terorizmo garbintoja“.
„Mes nesame garbintojai, mes – prieš terorizmą. Ir Eglė prieš terorizmą. Apšerta tais psichoneuroloptiniais vaistais, nuo 13 metų mergaitė pačių kagėbistų naguose buvo. Ir darė iš jos teroristę“, - piktinosi N. Sadūnaitė.
Susirinkusius ji ragino nebūti abejingais ir kvietė atvykti į E. Kusaitės teismą.
Pirmadienį surengtame mitingo minėjime tylos minute pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę, sugiedotas Lietuvos himnas.
DELFI primena, kad nuo 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo faktiškai prasidėjo Lietuvos atgimimas. Mitingo metu apie porą šimtų Lietuvos disidentų surengė Molotovo–Ribentropo pakto pasmerkimą. Tai buvo pirmas viešas protesto mitingas sovietinėje Lietuvoje.
Šia akcija pasmerkti 1939 m. sovietų Rusijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų pasirašyti slaptieji protokolai, kuriais šios šalys pasidalijo Europą. Lietuva, Latvija ir Estija buvo atiduota sovietų Rusijos įtakos zonai.