Įsteigti seniūnaitijas ir išsirinkti seniūnaičius įpareigojančios Vietos savivaldos įstatymo nuostatos priimtos dar 2008 metais, tačiau Panevėžio rajonas iki šiol neturi nė vieno seniūnaičio. Dauguma rajono politikų buvo prieš seniūnaitijų steigimą, tad Vyriausybės atstovas Panevėžio apskričiai Leonas Alesionka padavė rajono Savivaldybę į teismą.
Praėjusiais metais Panevėžio apygardos administracinis teismas įpareigojo Savivaldybę vykdyti įstatymą ir pagaliau įsteigti seniūnaitijas. Politikai buvo priversti tai padaryti, pagaliau patvirtino ir rinkimų grafiką, kitus reikiamus dokumentus. Tuo metu seniūnaičius planavo išsirinkti šiemet, tačiau rugpjūčio pradžioje nusprendė šiuos rinkimus perkelti į kitų metų balandį.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Lunskis teigė, kad argumentas, kodėl rinkimų data nukelta, lieka tas pats – manoma, kad „seniūnaičių atsiradimas įneštų sumaišties“.
„Rajone daug kaimo bendruomenių ir daugiau viršininkų rajone nebereikia“, – sako jis.
Vis dėlto Savivaldybę juos išsirinkti įpareigojo teismas, tad vykdyti privaloma ir tai darys – tik vėliau.
Formaliai įvykdė
Vyriausybės atstovas Panevėžio apskričiai Leonas Alesionka pripažįsta, kad Savivaldybė nieko nepažeidė tuo įsakymu.
„Jie turi teisę keisti grafiką, daryti pakeitimus. Šiuo atveju jie gali sakyti, kad keičia grafikus“, – sakė jis.
Savivaldybė formaliai įvykdė teismo sprendimą: įsteigė seniūnaitijas, patvirtino nuostatus ir rinkimų grafiką.
Tačiau įstatyme yra spraga – nėra nurodytas laikas, per kurį turi būti įvykdytas reikalavimas.
„Yra landa tokiems iki begalybės vykstantiems rinkimams. Ypač jei ir taip laikomasi pozicijos – mums nereikia“, – sakė Vyriausybės atstovas.
Kartu priminė, kad tai buvo bene vienintelė Savivaldybė, garsiai ir viešai deklaravusi, kad jiems seniūnaičių nereikia. Štai didžiojoje Lietuvos dalyje seniūnaičiai jau yra.
„Žinoma, savivaldybėms tai papildomas darbas“, – pasakojo L. Alesionka.
Jis teigė, kad ir pačiam teko susidurti su seniūnaičių nuveiktais darbais. Pavyzdžiui, jo tėčio tėviškėje seniūnaitis organizavo kaimo kryžiaus pastatymą.
„Tokiems darbams jie labai reikalingai. Seniūnaičiai tampa tarpininkais tarp seniūno ir žmonių. Jie renkami iš gerbtinų žmonių“, – neabejoja seniūnaičių reikalingumu Vyriausybės atstovas Panevėžio apskričiai.
Baiminasi, kad neras
Tiek rajono Savivaldybės valdininkai, tiek kaimo gyventojai nuogąstauja, kad neatsiras norinčiųjų dirbti seniūnaičiais. Mat šios pareigos visuomeninės, neatlyginamos ir labai atsakingos.
„Problema ne ta, ar jų reikia, ar ne, o kas sutiks juo būti. Aš niekada nesutikčiau imtis šio darbo“, – teigė Liūdynės kaimo bendruomenės pirmininkė Lina Ivanovienė.
Jos manymu, yra argumentų ir už, ir prieš seniūnaičių reikalingumą. Jų funkcijas šiuo metu atlieka bendruomenės pirmininkai. Bendruomenė dirba visai kitaip nei numatyta seniūnaičių darbe. Yra valdyba, tad pirmininkas nėra vienas, o seniūnaitis turėtų aprėpti viską vienas.
„Jau pirmininkui gana sunku, o seniūnaičiui bus dar labiau: jis atsidurs tarp girnų – seniūno ir žmonių. Be to, dirbama visuomeniniais pagrindais, o atsakomybė didelė“, – sakė ji.
Be to, šiuo metu bendruomenės yra daugmaž pasiskirsčiusios sritis – kas labiau orientuojasi į kultūrą, kas į sportą, kas dar kitur. Socialiniai dalykai taip pat nepaliekami nuošalyje, tačiau šios problemos sprendžiamos mažiau, o štai seniūnaičio darbas, L. Ivanovienės manymu, kaip tik ir bus susijęs su ta sritimi.
Kita vertus, kuo daugiau žmonių dirba kaimo labui, tuo geriau.
Panevėžio rajono Paįstrio gyventojų bendruomenės centro pirmininkas Rimantas Pranys teigė, kad jų bendruomenėje yra kitaip – išrinkti ir gatvių, ir kaimų seniūnai. Tad manė, kad jų funkcijos bus kiek oficialesnės, o pati bendruomenė – pasmulkinta. Jis teigė suprantantis, jei steigimo tikslas – suaktyvinti bendruomenių veiklą, paskatinti dalyvauti projektuose, o štai Paįstryje – kitokia situacija. Čia gyvena aktyvūs žmonės.
„Gal ir geriau būtų su seniūnaičiais, kas ten žino. Gal pagalbos tam tikros bus“, – svarstė jis.
Darbo yra ir jis skiriasi
Ignalinos rajone seniūnaičiai išrinkti jau senokai. Palūšės seniūnaitijos seniūnaitė Irena Lukašavičienė šį darbą dirba jau ilgiau nei metus. Be to, ji kartu yra ir Meironių kaimo bendruomenės pirmininkė, tad abi sferos jai puikiai pažįstamos. Moters teigimu, seniūnaičiais paprastai tampa patriotai, nes tai nelengvos pareigos. Tuo labiau – naatlyginamos. Tačiau jie reikalingi.
Seniūnaitės teigimu, žmonės kartais vengia seniūnui patys išsakyti nuoskaudas, problemas, o ir ne kiekvienas turi galimybę nuvykti į seniūniją. Visa tai išsakoma seniūnaičiui. Kaimo bendruomenės šiame krašte įsikūrusios daugiau stambesniuose kaimuose, o mažesnieji ar vienkiemiai neretai lieka nuošalyje – ne kiekvienas nori tapti bendruomenės nariu.
„Bendruomenės pirmininko ir seniūnaičio darbas tikrai nesidubliuoja“, – tikino ji.
Beje, seniūnaičiai dirba ne vien socialinį darbą – žmonės jiems išsako savo skaudulius. Šiemet nemažai teko rūpintis užpustytais keliais, nuvirtusiais medžiais, duobėmis keliuose. Per seniūnaitį šios problemos greičiau pasiekdavo seniūno ausis.