Pažymima, kad nusivylusiųjų padaugėjo ir prezidento Rolando Pakso šalininkų, ir priešininkų stovyklose. Tuo tarpu 2002-ųjų lapkritį manančių, kad reikalai Lietuvoje krypsta į gerąją pusę buvo 56 proc., į blogąją - 42 proc. apklaustųjų.
Pernai lapkritį paklausti, ar patenkinti tuo, kaip veikia demokratija Lietuvoje, 56 proc. atsakė neigiamai, o patenkinti buvo 43 proc. respondentų. Spalio mėnesį tokių atitinkamai buvo 50 proc. ir 49 proc. Toks pats procentas buvo ir 2002-ųjų spalį.
Pernai lapkritį 60 proc. respondentų teigė, kad per pastaruosius du mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje nepasikeitė, 26 proc. - pablogėjo, 13 proc. pagerėjo. Spalio mėnesį 59 proc. apklaustųjų teigė, kad ekonominė padėtis nepasikeitė, tačiau 22 proc. ją pavadino pagerėjusia, o pablogėjusia ją įvardijo 18 proc.
Pernai lapkritį paklausti, kaip pasikeitė šeimos finansinė padėtis, palyginti su buvusia prieš du mėnesius, 61 proc. respondentų teigė, kad ji nepasikeitė (spalį tokių buvo 55 proc.), 25 proc. sakė, kad ji pablogėjo (28 proc. spalį), o 13 proc. - pagerėjo (17 proc. spalio mėnesį).
Pasak "Baltijos tyrimų" sociologo Romo Mačiūno, nagrinėjant apklaustųjų Lietuvos gyventojų atsakymus galima pastebėti ne vieną paradoksą. Gana daug respondentų jau keletą metų savo šeimos finansinę padėtį vertina geriau nei bendrą Lietuvos ekonominę padėtį.
Jiems atrodo, kad šeimoje viskas lyg ir neblogai, tačiau aplinkui situacija tik prastėja. Palyginti su kitų šalių gyventojais, lietuviai viską vertina šiek tiek prasčiau, skeptiškiau nei, pavyzdžiui, latviai ar estai.
Apklausos rezultatus ketvirtadienį paskelbė savaitraštis "Veidas".