Skundą dėl teisėjų esą neteisėto sprendimo TEDK pateikė Seimo nariai Petras Gražulis, Egidijus Klumbys, Remigijus Ačas, Almantas Petkus, Jonas Ramonas, Kazimieras Uoka ir Gintaras Songaila. Parlamentarų manymu, teisėjus paveikė juos į pareigas skirianti šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, be to, teisingumo tarnai esą galėjo pataikauti seksualinių mažumų atstovams.
Drausmės bylą parlamentarai prašė iškelti laikinai LVAT pirmininko pareigas einančiam Ričardui Piličiauskui bei teisėjams Skirgailei Žalimienei bei Irmantui Jarukaičiui. Šių teisėjų kolegija gegužės 7-ąją priėmė neskundžiamą nutartį, kuria pirmą kartą Lietuvos istorijoje Vilniuje buvo leista rengti seksualinių mažumų eitynes.
Pasak Seimo narių, nutartį teisėjai priėmė nepasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui (Vilniaus apygardos administracinis teismas pagal laikinojo generalinio prokuroro Raimondo Petrausko skundą buvo uždraudęs rengti eitynes).
Politikai įsitikinę, kad teismas grubiai pažeidė proceso įstatymą. „Toks grubus proceso įstatymo pažeidimas suponuoja prielaidą, kad teisėjų kolegija galimai buvo šališka ir pataikavo trečiųjų suinteresuotų asmenų interesams“, – teisėjų etikos sargams rašė Seimo nariai.
Pasak jų, jeigu LVAT skundą būtų nagrinėjęs įstatymuose nustatyta tvarka, gėjų eitynės Vilniuje nebūtų įvykusios – teismas nebūtų suspėjęs panaikinti žemesnės instancijos teismo nutarties. Tačiau TEDK nusprendė, jog tai buvo ekstraordinarinė situacija, todėl teismas pasielgė teisingai, skundą nagrinėdamas ypatingos skubos tvarka.
Be to, parlamentarai rašo, kad teismą esą galėjo paveikti šalies vadovė – esą D. Grybauskaitė viešai pasipiktino prokuratūros veiksmais dėl kreipimosi į teismą ir žemesnės instancijos teismo sprendimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.