Seimo narių grupė kreipėsi su prašymu ištirti, ar prezidento 2001 m. birželio 14 dienos dekretas "Dėl apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga", kuriuo Dariaus ir Girėno medaliu apdovanojamas J.Borisovas - bendrovės "Avia Baltika" prezidentas, Lietuvos aviatorių rėmėjas, neprieštarauja Konstitucijai ir tuo metu galiojusiam Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjo ženklų įstatymui.
Seimo nariai abejoja, ar J.Borisovas galėjo būti apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu, nes jis, jų teigimu, buvo teisėsaugos pareigūnų akiratyje, o apdovanoti galima tik lojalius Lietuvai asmenis.
Valstybės saugumo departamento direktorius Mečys Laurinkus Konstitucinio Teismo posėdyje yra sakęs, kad dėl "Avia Baltikos" pareigūnai jau keletą metų atlieka operatyvinį tyrimą.
J.Borisovui Generalinė prokuratūra pernai pateikė įtarimus dėl grasinimų prezidentui. Šioje byloje atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Teismas tai pat priėmė nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Lietuvos pilietybės įstatymo 18 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 29 bei 12 straipsniams.
Seimo narių grupės teigimu, ginčijamo įstatymo nuostatos skelbia, kad kiekvienas lietuvis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, kartu gali turėti ir Lietuvos pilietybę, tačiau tai, kad jos netaikomos lenkų, rusų, žydų ir kitų tautybių Lietuvos piliečiams, prieštarauja 29 Konstitucijos straipsniui, įtvirtinančiam lygybės principą.
Dar viena Seimo narių grupė kreipėsi su prašymu ištirti, ar Seimo 2003 gruodžio 2 dienos nutarimas "Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvados" ta apimtimi, kuria nustatyta, kad "įslaptinta informacija per Prezidentą ir jo patarėjus pasiekdavo tuos asmenis, kurie jos žinoti neturėjo teisės, tarp jų ir tuos, kurių atžvilgiu atliekamas operatyvinis tyrimas", kad "Prezidentas ir kai kurie jo patarėjai darė neleistiną įtaką įmonių privatizavimui ir atskiriems privataus verslo subjektams", kad "Prezidentui toleruojant, jo patarėjai viršijo savo kompetenciją, kišosi į kitų valstybės institucijų veiklą, piktnaudžiavo savo statusu, taip įnešdami sumaištį į valstybės valdymą", neprieštarauja Konstitucijai ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymui.
Seimo nariams kilo abejonių, ar nebuvo pažeistos Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalys (valdžių padalijimo principas), 31 straipsnio 1 dalis (nekaltumo prezumpcija), 67 straipsnio 1 dalis (Seimas svarsto ir priima Konstitucijos pataisas), 109 straipsnio 1 dalis (teisingumą vykdo teismai), 114 straipsnio 1 dalis (kišimasis į teisėjų ir teismo darbą užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę), teisinės valstybės principas ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 3 bei 8 straipsniai.
Visi šie prašymai iš Seimo bei dar keli iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Panevėžio miesto apylinkės teismo buvo gauti praėjusių metų pabaigoje.
Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris antradienį pasirašė potvarkius, kuriais buvo priimti nagrinėti nauji prašymai, pranešė teismo atstovė spaudai.
Konstituciniame Teisme šiuo metu iš viso yra priimtas nagrinėti 61 prašymas. Naujai gautus prašymus teismas pradės nagrinėti maždaug po metų. Praėjusiais metais Konstitucinis Teismas gavo 50 prašymų.