Advokatas neatmetė galimybės, kad, siekiant apginti prezidentą nuo kaltinimų pažeidus Konstituciją, gali būti kreiptasi į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre.
"Jeigu bus tokia būtinybė, mes galvosim apie visas institucijas, kur būtų galima ginti prezidento teises", - sakė K.Stungys, žurnalistų paklaustas, ar turimas galvoje net kreipimasis į teismą Strasbūre.
Tuo tarpu Lietuvos teisės universiteto Konstitucinės teisės vedėja profesorė Toma Birmontienė, BNS paklausta apie tokią galimybę, atsakė: "neįmanoma".
"Apkaltos procesas nėra tas dalykas, kurį galėtų nagrinėti Europos žmogaus teisių teismas. Nepamirškime, kad čia ne asmens problema, o prezidento pareigų ėjimo klausimas. Tai - konstitucinė procedūra", - sakė T.Birmontienė, pažymėjusi, kad Europos žmogaus teisių teismas negali priimti nagrinėti ir prezidento apkaltos rezultato.
Profesorės vertinimu, "lietuviai skundžia viską, turbūt tai yra toks jų labai buitiškas demokratijos suvokimas".
Advokatas K.Stungys teigia manąs, kad galima komentuoti Konstitucinio Teismo nutarimą, ir jo manymu, jis gali būti pakeistas.
Konstitucinio Teismo nutarimo tekste, kurį skaitė jo pirmininkas Egidijus Kūris, buvo žodžiai, kad nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Tuo tarpu K.Stungys teigia, kad nutarimas gali būti peržiūrėtas, paaiškėjus esminėms aplinkybėms, pasikeitus Konstitucijos straipsniams.
"Kas čia - Dievo įsakymas?", - stebėjosi advokatas dėl komentarų, kad Konstitucinio Teismo nutarimas yra besąlygiškai vykdytinas.
Paklaustas, kodėl nusprendė surengti spaudos konferenciją ir komentuoti Konstitucinio Teismo nutarimą, advokatas teigė, kad prezidento teisininkai, kaip ir žurnalistai, jaučia pareigą informuoti visuomenę.
"Mano manymu, informacijos srautas yra labai kryptingas iš jėgos struktūrų ir kitų, kurie suinteresuoti prezidento nušalinimu nuo pareigų. Teisinė Prezidento komanda dar neišsisėmė visų galimybių", - sakė K.Stungys.
"Prezidentas iki šios dienos nėra gavęs medžiagos, kurios pagrindu jis yra kaltinamas, jūs suprantat ką tai reiškia! Jis net negali pateikti paaiškinimų, kuriuos pirmadienį jis turi pateikti (parlamentinei apkaltos komisijai-BNS). Pasaulinėje praktikoje turbūt baudžiamosios teisės prasme žiūrint nėra tokio atveju. Žmogus yra traukiamas atsakomybėn, o jis nežinomas kuo yra kaltinamas konkrečiai!", - stebėjosi K.Stungys.
Baudžiamosiose bylose įtariamieji ir kaltinamieji gali susipažinti su bylos medžiaga - kuo įtariami, kaltinami. Prezidentui jokia baudžiamoji byla nėra iškelta ir jokie įtarimai nepateikti.
Paklaustas, ar pirmadienį prezidentas pirmadienį rengiasi dalyvauti apkaltos komisijos posėdyje ir ar advokatai jam patarė, eiti į jį ar ne, K.Stungys atsakė, kad R.Paksas jų neklausia, jis pasako, kad "bus šitaip, ir mes darom".
"Viešpaties keliai nežinomi, ką jis padarys, taip ir bus. Svarbiausia, kad jis būtų išklausytas, nesvarbu kokiu būdu", - teigė K.Stungys. Prezidento atstovė spaudai Jūratė Overlingienė teigė, kad kol kas neturi informacijos, ar prezidentas atvyks į komisijos posėdį.
Kaip žinia, Konstitucinis Teismas antradienį paskelbė, kad R.Pakso dekretas, kuriuo išimties tvarka buvo suteikta pilietybė verslininkui J.Borisovui, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui - Konstitucijai.
Prezidento advokatas pripažino, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra "istorinis". Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.
Teismas paskelbė, kad prezidento dekretas prieštarauja Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, taip pat trims Konstitucijos straipsniams ir Pilietybės įstatymui.
Teisėjai nutarė, kad dekretas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, kuris numato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs,
82 straipsnio 1 daliai, numatančiai, kad prezidentas prisiekia tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.
Dekretas prieštarauja ir 84 straipsnio 21 punktui, kuriame teigiama, kad prezidentas įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos pilietybę, bei Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai, numatančiai pilietybės suteikimą išimties tvarka - prezidentas, vadovaudamasis įstatymu, gali suteikti Lietuvos pilietybę nusipelniusiems Lietuvos Respublikai užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės išimties tvarka netaikant jiems numatytų pilietybės suteikimo sąlygų.
Konstitucinio Teismo išvada turės reikšmės prezidento parlamentinės apkaltos procesui, kurio iniciatoriai kaltina R.Paksą šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius duotą priesaiką pagal šešis punktus.
Apkaltos komisija iki kitų metų vasario 13 dienos turi pateikti Seimui išvadą, ar kaltinimai prezidentui yra pagrįsti. Parlamentinei tyrimo komisijai nustačius, jog kaltinimai prezidentui yra pagrįsti, Seimas turės balsuoti dėl jo nušalinimo.
Kaltinimai remiasi Seimo patvirtintomis kitos parlamentinės komisijos išvadomis, jog prezidentas dėl savo ryšių "buvo ir yra pažeidžiamas" ir tai sudaro grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.
R.Paksas prezidento pareigas eina nuo šių metų vasario. Prezidentūros skandalas, paviešinus Valstybės saugumo departamento surinktą medžiagą, kilo spalio pabaigoje.