Pasaulyje atrodome gerai, Europoje – ne

Laimingiausių pasaulio šalių penketukas, ko gera, nesikeičia jau keletą metu. Tai Danija, Suomija, Norvegija, Švedija ir Nyderlandai. Anot „Gallup World Poll“ tyrėjų, apklausas vykdžiusių nuo 2005 iki 2009 metų,visos šios šalys priklauso vienam regionui, o jų piliečiai mėgaujasi vienodai aukštu gerovės lygiu. Tyrimas patvirtino tai, kas buvo seniai įtariama – už pinigus galima nupirkti laimę, bent jau tam tikrą jos rūšį. Būtent todėl šalyse, kuriose bendrojo vidaus produkto dydis vienam gyventojui yra didesnis, žmonės jaučiasi geriau. Taigi ką besakytume, sąsajos tarp žmogaus uždarbio ir pasitenkinimu gyvenimu yra.

Po lyderių laimingumo skalėje seka Kosta Rika, Naujoji Zelandija, Kanada, Izraelis, Australija, Šveicarija, Panama. Nelaimingiausių šalių dešimtukas – išskirtinai Afrikoje ir Azijoje. Tai Togas, Burundis, Kambodža, Siera Leone, Nigerija, Kongas ir kitos. 144-tą vietą iš 155 užima Haitis.

Iš Europos šalių labiausiai nukritusios Bulgarija (137-ta vieta), Latvija (110-ta vieta), Vengrija ir Albanija (abi dalinasi 103-ta). Tuo tarpu Lietuva pralenkia net tik kaimynus latvius, bet ir estus, kurie užima reitinge 90-tą vietą, bei portugalus (70-ta vieta). Vis dėlto tarp Europos šalių, kad ir kaip neblogai atrodytume pasaulyje, laimės pojūčiu mes pasigirti negalime – daugelis europiečių už lietuvius laimingesni.

Lietuviai savo pasitenkinimą gyvenimu vertina 25 proc. iš 100 proc. Jį gana smarkiai apkartina būtinybė kovoti už išgyvenimą, reitinge įvertinta 57 proc., bei tiesiog nelaimingumo pojūtis (18 poc.). Kasdienius savo išgyvenimus lietuviai vertina 6,2 balais iš 10. Palyginimui, laimingiausiais laikomų danų rodikliai – atitinkamai 82 proc. (pasitenkinimas), 17 proc. (kova už būvį), 1 proc. (nelaimingumas) ir 7,9 balo (kasdieniai išgyvenimai), latvių – 11 proc., 64 proc., 25 proc. ir 6,5 balo, estų – 17 proc., 62 proc., 21 proc. ir 6,8 balo.

Tyrimų tendencijos panašios

Beje, tai ne vienintelis toks tyrimas. 2008 m. buvo paskelbti „World database of happiness“ rezultatai, pagal kuriuos Lietuva atsidūrė 26-oje vietoje iš 27 ES narių. Savo gyvenimo kokybę lietuviai įvertino 4,9 balo iš 10. Nelaimingesni už mus buvo tik bulgarai, kurių laimės indeksas – 4,4.

Tais pačiais metais ES tyrimų agentūra „Eurofound“ taip pat paskelbė duomenis, kad 15 ES senbuvių ir Norvegijos gyventojai yra laimingesni ir jaučiasi labiau patenkinti savo gyvenimu nei naujosios ES narės. Nelaimingiausi iš 15 „senųjų“ ES šalių yra portugalai, po jų seka italai ir graikai. Pagal šiuos duomenis, lietuvių laimės indeksas yra 7,3 – šiek tiek mažesnis nei ES vidurkis, tačiau mes lenkėme net Italiją ir Graikiją.

2008 m. grupė sociologų „World Values Survey“ apibendrino nuo 1995 m. atliktus tyrimus 97 pasaulio šalyse. Susumavus rezultatus, paaiškėjo, kad laimingiausiais save laiko, kaip ir šįkart, Danijos gyventojai. Jų laimės indeksas sudarė 4,24. Po to sekė Puerto Riko, Kolumbijos, Islandijos ir Šiaurės Airijos gyventojai. Lietuviai užėmė 85-tą vietą. Pagal šį tyrimą, mūsų laimės indeksas netgi neigiamas (-0,70), t. y. daugiau gyventojų jaučiasi nelaimingi negu laimingi. Panašiai jautėsi latviai (-0,75), estai (-0,36), rusai (-1,01). Nelaimingiausi pasirodė Zimbabvės gyventojai.

2009 m. Britų Naujosios ekonomikos fondo (NEF) parengtame tyrime dėl laimingiausios valstybės titulo varžėsi net 143 šalys. Jį pelnė Kosta Rika. Lietuva liko 86-ta. NEF tyrimas remiamasi ne tik vidutinės gyvenimo trukmės, gyventojų pasitenkinimo rodikliais, bet daug dėmesio kreipiama gamtinių išteklių naudojimui.

Gerovė keičia mąstymą ir poreikius

Daugelis psichologų nesutiktų su tyrėjų išvada, kad laimė priklauso nuo pajamų. Tai rodo ir neturtingų valstybių, kurių piliečiai, nepaisant didžiulio skurdo, atrodo laimingi. Visgi sociologai pastebi, kad Lietuvoje ryšys tarp ekonominės gerovės ir laimės pojūčio pakankamai stiprus.

Pasak Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Vyliaus Leonavičiaus, Vakarų pasaulyje piliečių vertybinės orientacijos keitėsi atsiradus viduriniajai klasei. Materialiniai poreikiai buvo išstumti saviraiškos ir pasirinkimo laisvės. Mūsų šalyje tokia socialinė grupė nedidelė. Žmonėms vis dar labiau rūpi darbinė veikla, garantuojanti materialinį saugumą, nei individuali saviraiška.

„Teoriškai mąstant, gali būti visuomenė, kurioje žmonės gyvena gana skurdžiai ir tenkina tik esminius savo poreikius, bet jų tarpusavio santykiai yra ramūs ir nekeliantys streso, todėl jie jaučiasi gerai. Bet turint galvoje, kad mes per paskutinius kelis šimtus metų gyvenome gan sudėtingoje, besikeičiančioje socialinių santykių struktūroje, mūsų visuomenėje santykiai tarp žmonių išbalansuoti“, - svarstė sociologas.

Tuo tarpu Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros doc. Laima Bulotaitė nesutinka su nuostata, kad lietuvių pesimizmas užkoduotas jau genuose. Be to, šiandien žmonės blogai jaučiasi ne dėl ekonominės situacijos, o dėl nesugebėjimo susitaikyti su tuo, ką turime.

„Nebesidžiaugiame gyvenimu, nes nuolat galvojame apie ateitį. Nepadoru linksmintis, nes po metų gali būti labai blogai. Juk iš viešosios tribūnos nuolat tik ir girdime – susiveržkime diržus. Kaip mantrą kartodami šias neigiamas frazes galiausiai taip ir pasijaučiame. Jei perkratysite savo mintis, tikrai pastebėsite, kad dauguma jų bus negatyvios – oras blogas, atlyginimas mažas ir t. t. Mąstyti apie šviesiąsias gyvenimo puses mūsų niekas nemoko. Kai vedu grupes, sunkiausia užduotis žmonėms būna užrašyti penkias gerąsias savo savybes“, - pasakojo psichologė.

Anot jos, net auklėdami vaikus mes visada sakome, kad jie turi lygiuotis į tuos, kurie ką nors daro geriau. „Skrajoja tokia amerikoniška frazė – „Ir tu taip gali“. Mes nesame mokinami realiai įvertinti savo galimybes – ne poreikius, o galimybes. Ne visada būtina užsibrėžti aukščiausią tikslą, nes matydamas, kad jo nepasiekiu, iš tiesų jausiuosi labai blogai. Daug naudingiau kelti sau realius tikslus, kad galėtume pasidžiaugti rezultatais ir judėti toliau“, - svarstė pašnekovė.