Premjeras Andrius Kubilius, klausiamas, ar ne per mažai švenčiame jubiliejų, svarstė, kad neturime ir tradicijų, kaip minėti ir švęsti tokius istorinius reikalus.
„Kada turi būti kuriamos tos tradicijos? Šiandien mes Žalgirio mūšio nelaimėtume – net žymiai mažesnio mūšio nelaimėtume“, - A. Kubiliaus poziciją komentavo viešųjų ryšių specialistė Rūta Vanagaitė.
Pasak jos, pasinaudoti proga tiesiog nenorėta. Pašnekovė to nepateisina ir krize. „Visi žino, kad krizė pirmiausia prasideda galvoje. O po to persikelia į gyvenimą. Yra geras Nietzschės pasakymas – „jeigu ilgai žiūrėsi į bedugnę, bedugnė pradės žiūrėti į tave“. Šitai Lietuvoje pradėjo atsitikti – mes ištisai žiūrime į krizę, krizė pradeda žiūrėti atgal į mus. Nuo to nieko gero“, - kalbėjo R. Vanagaitė.
R.Vanagaitės nuomone, šioje situacijoje pristigo politinės valios. Štai, pasak jos, amžiną atilsį Algirdas Brazauskas pastatė Valdovų rūmus. „Jeigu būtų premjero ar prezidentės valia Žalgirio mūšį paminėti, visi valdininkai būtų paklusę ir tai būtų įvykę. Nebuvo vieno idėjos autoriaus. Pristigo vieno asmens politinės valios – kuris trenktų kumščiu į stalą ir sakytų „Lietuva turi tai padaryti“. Ir viskas būtų įvykę“, - kalbėjo ji.
R.Vanagaitės teigimu, šventa vieta tuščia nebūna – jei kažko nepadarėme mes, tai padarė kitos šalys.
Minėjo Žalgirį – pamiršo Durbę
„Jeigu klausimas, ar viską padarėme, tai tikrai visko nepadarėme. Jeigu klausimas, ar visai susimovėme, tai tikrai ne visai susimovėme. Ką reikėjo daryti aktyviau? Pirmiausia reikėjo žiūrėti į tas šalis, kurioms Žalgirio mūšis artimesnis“, - teigė ryšių su visuomene bendrovės „VRP|Hill&Knowlton“ direktorius Mykolas Katkus.
M.Katkus teigė sutinkantis su vokiečių istoriko Udo Arnoldo pozicija. „Čia pasakytas teisingas dalykas – tai labai svarbus mūsų istorinės atminties dalykas, jo minėjimas – mūsų ir lenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių, buvusios LDK ir Lenkijos valstybės bendros istorinės atminties dalykas. Vis dėlto tai – regioninio, nišinio aktualumo dalykas“, - kalbėjo pašnekovas.
Visgi, jo nuomone, Lietuva daugiau ar mažiau sėkmingai prisijungė prie lenkų iškeltos vėliavos ir tuo naudojasi. Kaip skelbta, prezidentė Dalia Grybauskaitė vieši Lenkijoje, kur iškilmingai minimos mūšio 600-ųjų metinių iškilmės.
M.Katkaus teigimu, Lietuvos valstybė neturi tiek daug tarptautinio arba regioninio išskirtinumo progų, apie kurias galėtų viešai kalbėti ir jomis girtis. Tačiau, pasak jo, reikia atsižvelgti ir į sunkmečio metą.
Pašnekovo nuomone, turbūt Žalgirio mūšio nesureikšminome, nesuaktualinome šalies viduje. Tai, jo teigimu, susiję su pastaruoju metu išryškėjusia savinieka. „Ar pakankami padarėme, kad pačioje Lietuvoje mūšio paminėjimas būtų šventė ir mes tai suvoktume kaip didelės pergalės šventimą?“, - klausė viešųjų ryšių specialistas.
Pasak M. Katkaus, bendra bėda, kad Lietuva nelabai turi savo įvaizdžio formavimo strategiją, nėra labai aiškios strategijos, kaip apie save kalbame pasauliui. „Visgi kažkas pavyko, nėra, kad visai nepavyktų. Manau, didžiąja dalimi tam nusipelnė lenkai, kuriems tai taip pat aktualu“, - sakė pašnekovas.
Kartu jis priminė, kad liko nepastebėtas taip pat Lietuvai labai reikšmingas Durbės mūšio jubiliejus. Tai M. Katkus laiko kur kas didesne bėda.