Tokie rezultatai paaiškėjo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus šalies gyventojų apklausą.
Užsienio politikoje pokyčių arba nėra, arba jie vertinami teigiamai
Prezidentei D. Grybauskaitei skaičiuojant pirmuosius kadencijos metus, Lietuvos gyventojai ypatingų pokyčių užsienio politikos srityje neregi, tačiau esamą situaciją bei santykius su Rusija iš esmės vertina teigiamai.
Pasiteiravus, kaip per metus pasikeitė šalies užsienio politika, 52 proc. gyventojų teigė nematą jokių ypatingų pokyčių, o 39,7 proc. svarstė, jog užsienio politika pakrypo geron pusėn. Dar 2,9 proc. manė, kad užsienio politika pasikeitė į blogąją pusę ir 5,4 proc. nežinojo, kaip atsakyti, arba neatsakė.
| Jūsų nuomone, kaip prezidentės D.Grybauskaitės valdymo metu pasikeitė Lietuvos užsienio politika? (proc.) | |
| Pasikeitė į gerąją pusę | 39,7 |
| Pasikeitė į blogąją pusę | 2,9 |
| Ypatingų pokyčių nėra | 52,0 |
| Nežino/neatsakė | 5,4 |
| Iš viso | 100 |
Panašiai gyventojai atsiliepia ir apie pastarųjų metų Lietuvos politiką Rusijos atžvilgiu. Kad ypatingų pokyčių nėra, teigė maną 49,8 proc. respondentų. Dar 42,2 proc. teigė matą gerų pokyčių, 2,8 proc. – blogų ir 5,2 nežinojo atsakymo arba neatsakė.
| Jūsų nuomone, kaip prezidentės D.Grybauskaitės valdymo metu pasikeitė Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu? (proc.) | |
| Pasikeitė į gerąją pusę | 42,2 |
| Pasikeitė į blogąją pusę | 2,8 |
| Ypatingų pokyčių nėra | 49,8 |
| Nežino/neatsakė | 5,2 |
| Iš viso | 100 |
Teigiamus pokyčius prezidentės D. Grybauskaitės užsienio politikoje ir santykiuose su Rusija dažniau įžvelgia vidutinio ir vyresnio amžiaus (nuo 36 metų), rajonų centrų gyventojai.
Didmiesčių gyventojai, aukštesnio išsimokslinimo bei didesnių pajamų respondentai dažniau teigė pastebimų pokyčių nepastebėję.
V.Sirutavičius: užsienio politikoje neliko skambių lozungų
Kalbėdamas apie prezidentės formuojamą užsienio politiką ir santykių su Rusija pokyčius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Vladas Sirutavičius atkreipė dėmesį, jog gyventojai iš esmės ypatingų pokyčių nemato, nors situaciją vertina teigiamai. Taip, pasak politologo, yra dėl to, kad D. Grybauskaitė atsisakė išorinių užsienio politikos formavimo atributų – skambių posakių, lozungų, kurie kartais pridarydavo daugiau bėdos nei naudos.
„Kai kuriems ekspertams atrodo, kad užsienio politika nėra pakankamai aiški, akcentuota. Prisimenant prezidentės pranešimą Seime, tai lyg ir matyto toks nusišalinimas, nedaug vietos buvo tam skirta, bet aš manyčiau, kad tai rodo tam tikrą kryptį – per daug nedemonstruoti, nerodyti ir dirbti normalų kasdienį darbą“, - DELFI sakė V. Sirutavičius.
Jis teigė šį pokytį taip pat vertinantis pozityviai: „Nebūtinai visur rėkti reikia, kai ką galima tyliai pasakyti, galima kartais ir patylėti ir taip toliau“.
Pasak VU TSPMI docento, panašiai gali būti vertinami ir santykiai su Rusija. Jo teigimu, gyventojai veikiausiai pastebi, kad bendraujant ir bendradarbiaujant su kaimynine valstybe Lietuva, skirtingai nei anksčiau, vengia aštrių pasisakymų.
Šitokie pokyčiai, pasak V. Sirutavičiaus, įvyko ir dėl pasikeitimų tarptautinėje arenoje – JAV prezidento Baracko Obamos administracija ėmėsi santykių su Rusija „perkrovimo“ strategijos. „Prezidentė su savo nuosaikia niekur neišlendančia linija įsirašo į tą kontekstą. Aš sakyčiau, kad tai visai neblogai“, - svarstė politologas.
„Čia, tiesą sakant, rimtas klausimas – ar prezidentei reikia, kaip kokiam laivui plaukti prieš srovę, dažnai sulaukiant negatyvios reakcijos. Tuo tarpu pasirinkus tokią atsiribojimo taktiką, nereiškia, kad nieko nevyksta. Dėl santykių su Rusija taip pat – pasirinktas aiškus siekis neieškoti konfliktų“, - aiškino V. Sirutavičius, pabrėžęs, kad užsienio politikos mechanizmas yra sudėtingas ir jame dalyvauja ne tik prezidentas, bet ir Užsienio reikalų ministerija, Seimas.
Daugumą atleistųjų – to nusipelnė?
Labiau nei kasdienį darbą užsienio politikos srityje, šalies gyventojai labiau pastebi ir vertina pokyčius teisėtvarkos srityje bei kai kurių aukštų pareigūnų atleidimą. Prezidentės veiklą teisėtvarkos srityje teigiamai sakė vertiną 38,4 proc., greičiau teigiamai – 25,3 proc., nei teigiamai, nei neigiamai – 24,7 proc.
Greičiau neigiamai D. Grybauskaitės darbus šioje srityje įvertino tik 3,6 proc. respondentų, neigiamai – 2,1 proc., neatsakė į klausimą arba nežinojo, kaip atsakyti – 5,9 proc.
| Kaip vertinate prezidentės D.Grybauskaitės politiką teisėtvarkos srityje? (proc.) | |
| Teigiamai | 38,4 |
| Greičiau teigiamai | 25,3 |
| Nei teigiamai nei neigiamai | 24,7 |
| Greičiau neigiamai | 3,6 |
| Neigiamai | 2,1 |
| Nežino/ neatsakė | 5,9 |
| Iš viso: | 100 |
Dar palankiau Lietuvos gyventojai vertina sprendimus atleisti kai kuriuos aukštus Lietuvos pareigūnus. DELFI primena, kad prezidentės pastangomis iš pareigų pasitraukė buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, atleisti buvę Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus pavaduotojai Darius Jurgelevičius bei Dainius Dabašinskas.
D. Grybauskaitės prezidentavimo metu iš pareigų pasitraukė buvęs VSD vadovas Povilas Malakauskas, taip pat buvęs generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, kuris pats sakė pasitraukiąs dėl Seimo išvadų, neigiamai vertinančių Generalinės prokuratūros darbą vadinamojoje pedofilijos byloje.
Kad šie pareigūnai buvo verti atleidimo, teigė maną 61,2 proc. apklaustųjų, kad reikėjo atleisti tik kai kuriuos jų, manė 21 proc. respondentų, dar 5,2 proc. sakė, jog galvų kapojimas nieko gero neduoda ir 12,6 proc. neatsakė arba nežinojo, kaip atsakyti.
| Kaip vertinate prezidentės D.Grybauskaitės sprendimus atleisti aukštus pareigūnus? | |
| Visi jie buvo verti atleidimo | 61,2 |
| Tik kai kuriuos iš jų reikėjo atleisti | 21,0 |
| Galvų kapojimas nieko gero neduoda | 5,2 |
| Nežino/neatsakė | 12,6 |
| Iš viso: | 100 |
P.Ragauskas: prezidentė tik pademonstravo geras intencijas
VU TSPMI dėstytojas, Teisės instituto mokslininkas Petras Ragauskas teigia, kad, jo nuomone, teisėtvarkos srityje kol kas matyti tik geros prezidentės intencijos, o realių darbų dar nėra. Pasak jo, respondentams galbūt galėjo imponuoti D. Grybauskaitės nuomonė dėl būtinybės atverti teismus visuomenei, įvesti tarėjų institutą, iniciatyvos pailginti senaties terminus, padidinti maksimalias baudas už visas nusikalstamas veikas.
„Spėju, kad visuomenė galėjo sureaguoti į prezidentės išsakytą nuomonę dėl tarėjų instituto teismuose. Bet čia yra tik nuomonės, pozicijos išreiškimas, jokio konkretaus darbo mes nematome – nei Prezidentūros parengtų įstatymo projektų, nei konkrečių, aiškių siūlymų. Matome tik abstrakciją, bendrą idėją, gerą intenciją, o rezultato kol kas dar nėra“, - DELFI aiškino teisininkas.
P. Ragauskas taip pat pažymėjo, kad šalies vadovė teikė kai kurias teisės aktų iniciatyvas, kurios visuomenei galėjo sudaryti gerą įspūdį apie jos veiklą teisėtvarkos srityje.
„Galbūt kai kas užsikabino į tuos žiniasklaidoje pranešimus, kad prezidentė labai aiškiai eina baudžiamosios atsakomybės griežtinimo keliu ar siekio išvengti galimybių išsisukti nuo atsakomybės. Senaties terminų prailginimas buvo pakankamai ryškiai akcentuotas prezidentės projektas ir Seimas tam projektui, nors ir su pakeitimais, pritarė“, - pasakojo teisininkas.
„Prezidentūra taip pat siūlo net dešimt kartų didinti maksimalias baudas už visas nusikalstamas veikas. (...) Suprantu dvigubai, bet čia dešimt kartų. Tačiau žmonėms, kurie girdi, kad kažkas išsisuko nuo bausmės, kažkam paskirta 5 ar 10 tūkst. Lt bauda už pakankamai sunkią nusikalstamą veiką, ta žinia gali būti pakankamai reikšminga apsisprendžiant dėl to, ar tenkina prezidentės veikla ar ne“, - pridūrė P. Ragauskas.
Kalbėdamas apie pareigūnų atleidimus ir naujų kandidatūrų pasirinkimus, teisininkas sako negalįs įvertinti, ar, pavyzdžiui, naujasis generalinis prokuroras Darius Valys sugebės reorganizuoti sistemą. Pasak jo, prezidentės pasirinkto kandidato darbo vaisiai pradės aiškėti tik vėliau, o gyventojų džiugesys dėl „galvų kapojimo“, anot P. Ragausko, yra tik emocingas vertinimas, atspindintis tik tai, kad žmonės nėra patenkinti teisėtvarkos institucijų veikla.
Pasak teisininko, kalbant apie teismų sistemą, esama ir prezidentės nesėkmių: pavyzdžiui, Vyriausiasis administracinis teismas vis dar yra be nuolatinio vadovo, nors dar kadencijos pradžioje pavyko paskirti Aukščiausiojo teismo pirmininką.
„Apibendrintai galima pasakyti taip: padaryta yra labai nedaug ir tai, ką mes šiandien turime yra daugiausiai gerų intencijų, gerų ketinimų išsakymas“, - reziumavo P. Ragauskas.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų birželio 16-23 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!