Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politologas Lauras Bielinis teigia manąs, kad Vyriausybė jau yra tapusi nuolatiniu blogų emocijų sugertuku ir iš šios pasitikėjimo duobės ją galėtų ištraukti tik ekonominis pakilimas.
„Man atrodo, kad dabartinė Vyriausybė ir ypač A. Kubilius turi vienintelį tikslą – visais įmanomais būdais išsilaikyti ir nekreipti dėmesio, ką apie juos mano visuomenė, opozicija ir netgi valdančios daugumos kolegos. Visi supranta, jeigu Vyriausybė išsilaikys dar kokį pusę metų ar daugiau, didelė tikimybė, kad gali prasidėti rimtesnis ir aiškesnis ekonominis pakilimas. Prasidėjus pakilimui, galima tikėtis ir visuomenės nuomonės bei emocijų pokyčių. Vienintelis šansas šiai Vyriausybei išlikti – nekreipti į nieką jokio dėmesio, o prasidėjus ekonominiam pakilimui, bus galima atsižaisti ir sakyti: štai, jūs mus keikėte, o mes jus ištraukėme iš juodžiausios balos“, - DELFI teigė politologas.
Vyriausybės gerbėjų – iš 1009, tik 2
Lietuvos gyventojų pasiteiravus, kaip jie vertina dabartinės Vyriausybės veiklą, didžioji dalis apklaustųjų teigė ministrų kabineto darbą vertiną greičiau neigiamai arba neigiamai.
Teigiamai A. Kubiliaus ir jo ministrų darbą sakė vertinantys tik 0,2 proc. apklaustų žmonių, greičiau teigiamai – 8,6 proc., greičiau neigiamai – 41,6 proc., neigiamai – 41,8 proc. Dar 7,8 proc. apklaustųjų į klausimą arba neatsakė, arba nežinojo, kaip atsakyti.
Prieš mėnesį teigiamai vertinančių Vyriausybės darbą buvo 0,8 proc., greičiau teigiamai - 9,9 proc., greičiau neigiamai – 33,3 proc., neigiamai – 52,1 proc.
Tačiau gegužę nežinančiųjų arba neatsakiusiųjų buvo kiek mažiau – 3,9 proc.
| Kaip Jūs vertinate dabartinės Vyriausybės veiklą? (proc.) | Birželis | Gegužė |
|---|---|---|
| Teigiamai | 0,2 | 0,8 |
| Greičiau teigiamai | 8,6 | 9,9 |
| Greičiau neigiamai | 41,6 | 33,3 |
| Neigiamai | 41,8 | 52,1 |
| Nežino/ neatsakė | 7,8 | 3,9 |
| Iš viso: | 100 | 100 |
L.Bielinis: A.Kubiliaus Vyriausybė tapo negatyvių emocijų sugertuku
Vertindamas išskirtinai didelį visuomenės nepasitikėjimą Vyriausybe ir jo veikla, politologas L. Bielinis sako, kad ministrų kabinetas krizės metu natūraliai tapo atpirkimo ožiu, nes yra atsakingas už valstybės ūkį ir klausimus, kurie visuomenei yra patys aktualiausi. Pasak mokslininko, Lietuvos gyventojus veikiausiai taip pat žeidžia įvairios viešinamos detalės kai kurių atskirų valdžios atstovų savanaudiškumą.
„Šiuo atveju, mano galva, jau yra viskas: kreivoji vaga jau padaryta ir dabar ką nori, tą daryk – stereotipinė nuostata premjero ir Vyriausybės atžvilgiu yra labai kietai įspausta į žmonių sąmonę. Kiekviena papildoma neteisybė, taip pat krizės situacija tik dar labiau sustiprins negatyvų požiūrį į premjerą A. Kubilių. A. Kubilius savotiškai tampa tuo objektu, į kurį žmonės nuleidžia negatyvias nuostatas“, - DELFI sakė L. Bielinis.
Politologas taip pat pabrėžė, kad Vyriausybės nepopuliarumui įtakos turi ir prasta jos komunikacija su visuomene. Nors dauguma žmonių, anot L. Bielinio, puikiai supranta, kad šiandien daromų sprendimų rezultatai vaisius duos ne rytoj, bet kiek vėliau, tačiau žmones, jo nuomone, gali žeisti kartkarčiais išryškėjantis kai kurių valdžios atstovų savanaudiškumas bei įvairios smulkmenos, atskleidžiančios nejautrumą.
L. Bielinis, be kita ko, pastebi, kad dabartinė Vyriausybė ne itin domisi savo įvaizdžiu – esant masiniam nepasitikėjimui ministrų kabinetas, anot mokslininko, susitelkė į beatodairišką sprendimų priėmimą bei tikisi, kad situaciją pagerins ekonominis pakilimas.
„Prasidėjus pakilimui, galima tikėtis ir visuomenės nuomonės bei emocijų pokyčių. Vienintelis šansas šiai Vyriausybei išlikti – nekreipti į nieką jokio dėmesio, o prasidėjus ekonominiam pakilimui, bus galima atsižaisti ir sakyti: štai, jūs mus keikėte, o mes jus ištraukėme iš juodžiausios balos“, - svarstė politologas.
Vietoje A.Kubiliaus tiktų ir R.Paksas su V.Uspaskichu?
Menkstant Vyriausybė gerbėjų ratui, šiltų emocijų žmonės nedemonstruoja ir pačiam premjerui A. Kubiliui, kurį esamame poste birželio mėnesį norėjo regėti tik 3,9 proc. žmonių. Vietoje jo, į ministro pirmininko kėdę, kaip ir anksčiau, gyventojai norėtų pasodinti Seimo pirmininkę Ireną Degutienę bei socialdemokratų lyderį Algirdą Butkevičių.
Parlamento vadovę I. Degutienę premjero vietoje norėtų matyti 20,2 proc. apklaustųjų, A. Butkevičių – 11,5 proc. Dalis Lietuvos gyventojų Vyriausybės vadovo postą patikėtų Darbo partijos pirmininkui, europarlamentarui Viktorui Uspaskichui (8,2 proc.), taip pat SEB banko prezidento patarėjui Gitanui Nausėdai (6 proc.) arba nušalintajam prezidentui, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkui, europarlamentarui Rolandui Paksui (5,4 proc.).
Dar 3,9 proc. respondentų į premjero postą deleguotų „tvarkiečių“ frakcijos Seime seniūną Valentiną Mazuronį, 3,7 proc. – susisiekimo ministrą, Liberalų sąjūdžio pirmininką Eligijų Masiulį, 3 proc. – europarlamentarę, buvusią socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę.
Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas? (proc.)
| TOP 10 | Birželis 2010 | Gegužė 2010 | Pokytis |
|---|---|---|---|
| I.Degutienė | 20,2 | 19,7 | +0,5 |
| A.Butkevičius | 11,5 | 11,5 | 0 |
| V.Uspaskichas | 8,2 | 8,0 | +0,2 |
| G.Nausėda | 6,0 | 6,0 | 0 |
| R.Paksas | 5,4 | 4,9 | +0,5 |
| A.Kubilius | 3,9 | 4,9 | -1,0 |
| V.Mazuronis | 3,9 | 4,8 | -0,9 |
| E.Masiulis | 3,7 | 2,9 | +0,8 |
| V.Blinkevičiūtė | 3,0 | 2,7 | +0,3 |
| Z.Balčytis | 2,6 | 2,2 | +0,4 |
| K.Glaveckas | 2,4 | 2,0 | +0,4 |
| A.Zuokas | 2,2 | 2,5 | -0,3 |
| A.Paulauskas | 1,2 | 2,0 | -0,8 |
| L.Andrikienė | 0,7 | 1,2 | -0,5 |
| R.Kuodis | 1,5 | 1,1 | +0,4 |
| R.Šimašius | 1,0 | 1,1 | -0,1 |
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų birželio 16-23 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!