Pranešė apie meno akciją, bet visi užmiršo

Teatro „No 99“ vadovas ir mano akcijos sumanytojas T. Ojasoo pasakojo, kad šių metų pradžioje jis ir jo kolegos surengė spaudos konferenciją bei viešai paskelbė apie meno projektą, kurio metu teatro aktoriai elgsis kaip politikai ir vaidins kurią naują politinę jėgą, pavadintą „Vieninga Estija“. Tačiau neilgai trukus, visuomenė ir žiniasklaida ėmė abejoti, ar čia išties spektaklis, ar tikras naujos politinės jėgos steigimas.

„Mes viską pradėjome pranešę tiesą, kad mes esame aktoriai ir ketiname įgyvendinti tokį projektą, kad naudosime visas priemones, kurias naudoja politikai. Bet vėliau žmonės, pamatę, jog mes išties elgiamės kaip politikai, ėmė manyti, kad mes valstybės pinigus, skirtus teatrui, naudojame partijos kūrimui. Mes iš tiesų visą tą laiką buvo kažkur vidury tarp meno ir politikos, tačiau mums pavyko – iki pat pabaigos niekas nebuvo tikras, ar mes išties kuriame politinę jėgą, ar pokštaujame. Per visą kampaniją mums pavyko išlaikyti šią viltį ir baimę“, - pasakojo režisierius.

Pasak jo, aktoriai kartu su tikraisiais politikais buvo kviečiami į televizijos diskusijų laidas, kalbėjo apie planuojamas reformas, pasakojo šalies ateities viziją, komentavo iškylančias problemas. Anot T. Ojasoo, net žiniasklaida nebuvo tikra, kaip elgtis su neva naujai kuriamos partijos atstovais.

„Žiniasklaida taip pat buvo šokiruota šio reiškinio, ji nežinojo, kaip reaguoti į tai. Nes iš vienos pusės jie manė, jog mes išties galime steigti naują partiją, ir norėjo spardyti mums šiknas kaip tikriems politikams, tačiau, iš kitos pusės, jie tarsi ir suvokė, jog mes ne politikai ir tik kuriame socialinį projektą“, - DELFI kalbėjo režisierius.

Tikri politikai buvo persigandę, kad ateina konkurentas

Pasak T. Ojasoo, po spaudos konferencijos du mėnesius teatras vykdė reklamos kampaniją, o projektas vainikuotas imituotu steigiamuoju suvažiavimu-spektakliu: į jį susirinko 7 tūkst. bilietus įsigijusių žiūrovų.

„Projektas ėjo kaip per sviestą, nes Estijos politikoje ypač jaučiamas naujos partijos poreikis“, - teigė režisierius, kuris tuo pat metu kūrė ir dokumentinį filmą tokiu pat pavadinimu, kaip ir imitacinė partija.

„Tikrieji politikai išties buvo išsigandę, kad mes kuriame partiją. Visuomenės nuomonių apklausos vykstant projektui rodė, kad mes galėjome laimėti apie 20 proc. vietų Estijos parlamente. Parlamento rinkimai pas mus bus rengiami kitų metų kovą. Atrodė, kad apytiksliai prieš metus nuo rinkimų mes imame kurti partiją. Dešimtys tūkstančių žmonių, tiesą sakant, net tikėjosi, jog mes sukursime tokią partiją ir kad senieji politikai bus išspirti iš savo postų“, - pridūrė T. Ojasoo.

Jo teigimu, teatro aktoriai norėjo parodyti, jog prieš rinkimus kurdami savo įvaizdžius visi politikai nori tik įtikinti visuomenę už juos balsuoti, bet už įvaizdžių gali slėptis absoliuti nekompetencija.

„Aš žinau apie Lietuvoje sukurtą politinę partiją. Mūsų tikslas buvo parodyti, kad tai nėra geriausias sprendimas, kai aktoriai eina į parlamentą, nes aktoriai gali puikiai vaidinti, bet jie nebūtinai gebės dalyvauti politiniame procese diena iš dienos. Norėjome atkreipti dėmesį, kad gyvenime nebūna taip, jog pabalsavus už naują politinę jėgą viskas valstybėje pasikeis į gerąją pusę“, - kalbėjo T. Ojasoo.

R.Raudas: visuomenė gavo skiepą nuo demagogijos

Talino universiteto rektorius, estų poetas, filosofas ir visuomenės veikėjas Reinas Raudas, kuris Alantoje vykusiame „Santaros-Šviesos“ suvažiavime ir papasakojo apie Estijoje vykusią meno akciją, teigia, jog ši akciją galbūt užkirto kelią naujų populistinių partijų kūrimui jo šalyje.

Reinas Raudas
„Pirmas dalykas, tai rodė, kad yra susvetimėjimas tarp valdžios ir žmonių yra toks didelis, kad sunku įsivaizduoti didesnį. O ši akcija užkirto kelią bet kokiam mėginimui kurti naują populistinę partiją: jeigu kažkas tą mėgins daryti, tai atrodys kaip žmonės iš to spektaklio ir dėl to bus daug sudėtingiau. Tokiu būdu, galima pasakyti, visuomenė buvo paskiepyta nuo demagogijos“, - DELFI sakė R. Raudas.

Pasak jo, pagrindinė šiuolaikinių demokratijų problema ta, kad daugumos politikų įvaizdžiai yra sukonstruoti, todėl sprendimų priėmėjais ir politikais tampa ne geriausi iš geriausių, o tie žmonės, kurie sugeba pasinaudoti viešaisiais ryšiais ar žiniasklaida.

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, menas ateina į politikos sritį, Talino universiteto rektorius svarstė, jog politika iš nuo amžių jai skirtos vietos pasitraukė.

„Politikos paskirtis – į sprendimų priėmimo lygmenį iškelti žmones, kurie diskusijose ir debatuose pateikia originaliausias idėjas. O jeigu politikai renkami pagal jų įvaizdžius, kurie sukonstruoti žiniasklaidos, tai buvimas politiku nebetenka prasmės ir žmonės, kurie turi sąžinę – ar jie menininkai, ar mokslininkai, ar žurnalistai – turi tą funkciją perimti, nes negali būti taip, kad visuomenėje nebūtų kalbama apie problemas“, - teigė Talino universiteto rektorius.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją