„Dėl išpažinties paslapties niekada nebuvo diskusijų. Ir valstybė, ir Bažnyčia mūsų tarptautiniame susitarime pasirašė, kad tai laikoma slaptu dalyku ir valstybė į tai nesiveržia“, - po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi šeštadienį žurnalistams sakė G. Grušas.
Pasak jo, su kariuomene diskutuota tik dėl įslaptintos informacijos. Mat, pagal dabartinę tvarką, kapelionas, turintis teisę dirbti su slapta informacija, sužinojęs apie galimą tos informacijos nutekėjimą, privalo pranešti vyresnybei.
„Viena didžiausių kariams teikiamų kapelionų pagalbų – konsultavimas, padėjimas, ypač krizinėse situacijose. Tam reikia jų pilno pasitikėjimo. Esame anksčiau kalbėję su kariuomenės atstovais, kaip geriausia išlaikyti pasitikėjimą, kad kariai turėtų kur kreiptis ir saugiai bandyti spręsti situacijas sielovadinėmis priemonėmis, o ne grynai kariuomenės normalia tvarka“, - aiškino G. Grušas.
Dėl to išaiškinimo kreiptasi į Vatikaną. Ordinaras teigė oficialaus Vatikano atsakymo dar neturįs.
Dienraštis „Lietuvos rytas“ yra rašęs, kad keturi kapelionai atsisakė pasirašyti pasižadėjimą saugoti įslaptintą informaciją. Taip jie esą taptų skundikais ir prarastų kariškių pasitikėjimą.
Koks minėtų kapelionų likimas, G. Grušas penktadienį nekomentavo.
Iš viso Lietuvoje dirba apie 15 kapelionų.
DELFI primena, kad popiežius Benediktas XVI G.Grušą Lietuvos kariuomenės ordinaru paskyrė liepos 2 dieną. Jis pakeitė iš šių pareigų pasitraukusį Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį.
Rugsėjo 4 dieną Vilniaus arkikatedroje bazilikoje G.Grušas bus įšventintas vyskupu.