Lietuvos pilietybę, lyginant su kitų šalių pilietybėmis, mažiausiai žmonių gavo absoliučiais skaičiais, o pagal santykinį rodiklį - pilietybę tūkstančiui gyventojų - mažiau gavusiųjų buvo tik Lenkijos pilietybę.
Didžiąją Lietuvos pilietybę gavusių asmenų dalį (48 proc.) užpernai sudarė anksčiau pilietybės neturėję žmonės. Trečdalis naujų Lietuvos piliečių (33,5 proc.) 2008-aisiais buvo Rusijos, 5,5 proc. - buvę Ukrainos piliečiai.
Iš 1000 nuolat šalyje gyvenančių užsieniečių pilietybę gavo 7.
2007 metais Lietuvos pilietybė buvo suteikta 370 užsieniečių.
Daugiausiai naujų piliečių 1 tūkst. šalies gyventojų 2008-aisiais teko Švedijoje (3,3), Liuksemburge (2,5), Prancūzijoje, Portugalijoje ir Didžiojoje Britanijoje (po 2,1).
Kurios nors ES valstybės-narės pilietybę 2008-aisiais gavo 11 tūkst. mažiau asmenų nei 2007 metais. Užpernai ES šalių piliečiais tapo 696 tūkst. asmenų, kurių 64 tūkst. buvo Maroko pilietybę turėjusių asmenų, 50 tūkst. - buvusių Turkijos piliečių.
ES piliečiais užpernai taip pat tapo 27 tūkst. Ekvadoro, 23 tūkst. Alžyro, 20 tūkst. Irako pilietybę turėjusių asmenų.
Iš ES pilietybę gavusių asmenų 8 proc. sudarė buvę kitos ES šalies piliečiai.