Dirbti už dienpinigius sutinka ne tik vilkikų vairuotojai, bet ir Lietuvos menininkai

Visą mėnesį Japonijoje gastroliavę Nacionalinio simfoninio orkestro muzikantai už koncertus gaus ne honorarus, o sumažintus dienpinigius. „Japonija – turbūt antra šalis pagal išsivystymą po Amerikos, tad kalbos apie sumažintus dienpinigius labiau tiktų, jei tokiomis sąlygomis kolektyvas būtų pakviestas į Baltarusiją“, – lygino grupės „ekspertai.eu“ narys Audrius Nakas.

Jo nuomone, dar juokingiau, kad muzikantai garsiose salėse koncertavo be jokio honoraro ar bent priedų prie valdiškos algos, nors tai – natūrali praktika žinomuose pasaulio orkestruose. „Negaliu patikėti kad prestižiškiausiose Japonijos salėse iš esmės grojama už dyką. Bent jau dėl akių žmonėms būtų kažką sumokėję, gal čia tiesiog kokia klaida?“, – komentavo pilietinės iniciatyvos atstovas.

Schema, kai „muzikantai taip išnaudojami per gastroles, groja tik už valdišką algą, o vietoje honorarų gauna dienpinigius“, A. Nako žodžiais, pradėjo veikti dar tuomet, kai filharmonijai vadovavo prieštaringai vertinamas Gintautas Kėvišas.

„G.. Kėvišo laikais teko girdėti, kad gastrolėse filharmonijos orkestras grodavo už dyką – organizatorius paimdavo valstybinį orkestrą, kadangi muzikantai gauna valdišką algą, jiems mokėti neva „nieko nebereikia“, užtenka pridėti dienpinigių, o visas kitas biznis eina savaime suprantama kam. Tačiau šiais laikais net bepročiui niekas neįrodytų, kad prestižiškiausiose salėse orkestras gali groti be honoraro. Čia reikėtų klausti pačių japonų“, – sakė DELFI pašnekovas.

Posovietinių šalių orkestrai nereiklūs

Kauno miesto simfoninio orkestro vyriausiojo dirigento Modesto Pitrėno teigimu, gastroliuoti už dienpinigius normali praktika posovietinių šalių orkestrams. „Priešingai, nei vakarietiški orkestrai, kurie dar gaudavo ir honorarus, juos paprastai tenkindavo ir dienpinigiai, kurie, šiaip ar taip, yra priedas prie atlyginimų“, – sakė M. Pitrėnas, tačiau pridūrė, jog pats tokiomis sąlygomis nėra į gastroles vežęs nei savo, nei jokio kito orkestro.

Lietuvos Rusų dramos teatrui vadovaujančio režisieriaus Jono Vaitkaus nuomone, gastroliuoti tik už dienpinigius gali būti normali praktika, jei dėl to susitariama kolektyve.

„Mes irgi taip darome – planuojame gastroles, žinome, ką turime ir, jeigu kolektyvas sutinka, važiuojame už dienpinigius. Bet jei yra prieštaraujančių – nevažiuojame ir dėl to negali būti jokių kalbų. Jei nėra bendro sutarimo, geriau iš viso atsisakyti gastrolių, antraip kiršinami ir erzinami žmonės“, – DELFI sakė teatro vadovas.

Paskata dirbti tik už atlyginimą ir dienpinigius, J. Vaitkaus žodžiais, dažnai tampa žmonių noras pamatyti gastroliuoti kviečiančią šalį. „Tačiau iš esmės būna kažkokie honorarai, kartais minimalūs, kartais važiuojame ir už pusę, nei priklauso pagal įstatymus, nors pasitaiko važiuoti tik už dienpinigius. Tačiau tokiu atveju – būtinai su žmonių sutikimu“, – akcentavo režisierius.

Gastrolėms išleido apie 10 mln. litų

Kaip per viešųjų ryšių skyrių informavo su kolektyvu Japonijoje viešėjusi Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro muzikantai gegužės 31-birželio 28 dienomis gastroliavo darbo metu, taigi visiems mokamas darbo užmokestis, išsaugomos socialinės garantijos, o dienpinigius skiria koncertų organizatorius.

Filharmonijos administracija patikino, jog gastrolių Japonijoje sutartyse nenumatyti jokie honorarai už jokius su gastrolėmis susijusius darbus.

Visa sutartyje numatyta suma „panaudota muzikantų dienpinigiams, kurie, pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, jei yra mokami kviečiančiosios šalies, gali būti mažesni, nei nustatyta normose. Apie tai visi muzikai buvo informuoti ir sutiko pasirašytinai gauti šiek tiek mažesnius dienpinigius (DELFI žiniomis apie 180 Lt), negu oficialiai nustatyta 260 Lt norma“.

Pagal sutartį, Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui organizatoriai garantavo visas su gastrolėmis susijusias išlaidas: mokėjo dienpinigius, pirko kelionės ir vietinio transporto bilietus, sumokėjo už nakvynę ir iš dalies maitinimą. Iš viso Lietuvos kolektyvo gastrolėms organizatoriai sakosi išleidę apie 10 milijonus litų.

Grojo 40 tūkst. žmonių

Filharmonijos viešųjų ryšių skyrius pabrėžė, jog dėl tokio pobūdžio gastrolių, kaip nacionalinio orkestro pasirodymai Japonijoje, tarp profesionalių muzikos atlikėjų pasaulyje vyksta didžiulė konkurencija, „kiek žinoma iš kolegų kitose šalyse, jų simfoniniai orkestrai keliauja daug prastesnėmis sąlygomis, orkestrų kelionėms užtikrinti dažnai naudojamos ir valstybės lėšos“.

Ilgametės Lietuvos nacionalinės filharmonijos atstovės Japonijoje, tarptautinės koncertų agentūros „Samon Promotion“ kvietimu birželio mėnesį Japonijos miestuose koncertavusio Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro klausėsi daugiau kaip 40 tūkst. žmonių. Lietuvos muzikams dirigavo japonų dirigentė Tomomi Nishimoto, drauge pasirodė solistės Sumi Jo (sopranas, Pietų Korėja) bei Tamaros Stefanovich (fortepijonas, Serbija).

Filharmonijos administracijos nuomone, tai – vienos įdomiausių ir sudėtingiausių orkestro kelionių, labai svarbios kolektyvui nauja patirtimi ir prisistatymu užsienyje.

Išleido prabangų bukletą

Specialiai koncertų turui rengėjai išleido atlikėjų koncerto įrašo DVD ir CD, o taip pat prabangų bukletą, kuriame labai išsamiai pristatoma Lietuva, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Lietuvos nacionalinė filharmonija.

Filharmonijos vadovės teigimu, praktika – kai orkestras kviečiamas, mokant tik dienpinigius, egzistuoja visame pasaulyje. Be to, „muzikai gali gauti honorarus tik tuomet, kai koncerto atlikimo laikotarpiu nėra susiję darbiniais santykiais, arba atostogauja“.