Pasak Lietuvos specialiųjų tarnybų, „siekdamas politinių, ekonominių bei asmeninių tikslų J.Borisovas veikė paties prezidento sprendimus“. Tačiau tuo metu kai R.Paksas gynėsi nuo visų jam skirtų kaltinimų, J.Borisovas tylėjo. Prakalbo jis visai neseniai, kai milijoniniu tiražu išleido laikraštį, kuriame sudėliojo visus taškus ant i raidės.

- Pone Borisovai, pasak oficialių duomenų Pakso rinkiminei kompanijai jūs skyrėte tik 400 tūkstančių dolerių. Negi prezidento postas taip pigiai kainuoja? Ar vis dėlto jūsų indėlis kur kas didesnis?

- Net Lietuvos žurnalistai taip tiesiai manęs neklausė. Prašau atleisti, bet aš neatsakysiu. Aš net neatsimenu. Bet kiek daviau – visi mano.

- Pasak specialiųjų tarnybų, tarp jūsų su Paksu buvo susitarimas kaip jis tuos pinigus turės atidirbt...

- O ką norėtumėte iš manęs išgirsti? Ar jūsų šalyje tokių dalykų kas nors klausia? Ko aš norėjau iš prezidento?! Daug ko norėjau! Norėjau 140 jo rinkimų programos punktų įvykdymo! O tie pinigai, kuriuos jam išskyriau, tai yra niekis lyginant su tuo, ką jam skyriau iš savo galvos. Pagrindinį vaidmenį šiuo atveju suvaidino ne pinigai, o mano patirtis ir žinios.

- O kodėl nusprendėte remti būtent R.Paksą?

- Todėl, kad horizonte nebuvo kitų teisingų politikų.

- Manote, kad Valdas Adamkus – neteisingas politikas?

- Žinoma! Kas jame teisingo, jei jis bedieviškai meluoja ir man kelia baudžiamąsias bylas? Yra jo administracijos prieš mane sukurptas dokumentas ir nusiųstas į prokuratūrą. Šio dokumento pagrindu prieš mane buvo iškelta baudžiamoji byla. Vėliau byla buvo nutraukta, nes nebūta pagrindo. Kas gi teisingo buvusiame prezidente, jei jis taip sakant pardavė visas Lietuvos nacionalines vertybes? Juk ir ta pati „Mažeikių nafta“. Juk tai buvo su jo palaiminimu atlikta.

- Ir vis dėlto bet kuris verslininkas tikisi, kad investicijos sugrįš – ar tai būtų investicijos į gamybą, ar politiką. Tiesą sakant, sunku patikėti, kad jūs palaikėte kandidatą į prezidentus tik iš įsitikinimų.

- Per paskutinius penkerius metus prieš mane buvo iškeltos penkios baudžiamosios bylos. Ir be kita ko visos jos buvo keliamos prezidentūros lygmenyje. Štai Latvijoje beveik pusė piliečių yra rusai, o Lietuvoje jų – tik 10 procentų. Ir visoms politinėms jėgoms – konservatoriams ir visokiems kitokiems – buvo patogu visas bėdas versti ant rusų galvų: štai jis šnipas, agentas, jis dėl visko ir kaltas. Aš juk nuo nieko neslepiu, kad esu rusas, kad baigiau karo akademiją, kad esu Rusijos pilietis...

Ir kada su Adamkaus palaiminimu praėjusiais metais prieš mane buvo sufabrikuota eilinė baudžiamoji byla, man neliko kitos išeities. Keliama byla ir tęsiama 6 mėnesius. Ir buvo paleistos antys, kad palaikau ryšius su teroristais. Ką man daryti? Aš kreipiuosi į Paulauską, jis gi buvęs mano advokatas. Artūrai, sakau, jomajo, daryk ką nors. Nedaro. Na, toliau su smulkmenomis nepasakosiu... Ir štai atsirado Paksas: „Jura, padėk“. O man neliko kitos išeities, kaip tik organizuoti jo prezidentinę kampaniją ir nuversti tą prezidentą, kuris trukdo man dirbti ir kelia prieš mane kriminalines bylas. Neturėjau kitos išeities.

- O kur ir kaip susipažinote su Paksu?

- Na, aš lakūnas, jis lakūnas. Taip ir susipažinome mano mokykloje. Porą metų mes pažįstami, galbūt net ir ilgiau. Galiu apie jį pasakyti tik viena – jis nori savo šalies klestėjimo.

- Vadinasi, kažkam tai nepatiko?

- Kažkam nepatiko. Tiems, kas skaudžiai pralaimėjo rinkimus. Tiems, kam patinka šiandieninis gyvenimas, neturtas.

- Pas mus Latvijoje daugelis mano, kad Paksą „išdavė“ amerikiečiai, kurie negali atleisti, jog rinkimuose prarado „savą“ prezidentą Adamkų. O kaip jūs manote?

- Tokių, kuriems šis skandalas yra naudingas, yra labai daug. Visų pirma, tai žiniasklaidai. Jiems naudingas bet koks skandalas – tiražas tuojau pat išauga keleriopai. Amerikiečiams naudinga? (Linkčioja). Visiem aplink šalį skandalas jos viduje visada naudingas.

- O ko siekia Lietuvos specialiosios tarnybos?

- Valstybės saugumo departamento direktorius Mečys Laurinkus – pagrindinis visų provokacijų autorius - pavaldus prezidentui ir Seimui. O jeigu prezidentas pasitrauks, tuomet jo pareigas eis seimo pirmininkas – Paulauskas. Na, labai jau norisi žmogui bent porą mėnesių pabūti prezidentu. Manau, Paulauskas iškasė sau politinę duobę. Žinau, kad jo populiarumo reitingai taip kris, kad niekada nebepakils. Labai jau jis reiškiasi. Viskas, ką Valstybės saugumo departamentas rašo apie mano ryšius su Rusijos nusikalstamu pasauliu, tarptautiniu terorizmu, apie spaudimą prezidentui – visiška nesąmonė. Bet! Operatyvinės informacijos viešinimas – tai jau kriminalinis nusikaltimas.

Ir VSD vadovas, paviešinęs šią informaciją, sąmoningai pažeidė įstatymą. Vien tam, kad įkaitus aistroms visi pamirštų nuo ko viskas prasidėjo. O dabar, kadangi skandalas nepavyko, bus aiškinamas, kas tą informaciją paviešino ir dėl ko. Prezidentas buvo kaltinamas ryšiais su mafija, slaptos informacijos nutekinimu nusikalstamoms struktūroms... Dabar vienintelis likęs argumentas – pilietybės skyrimas man. Visa kita išgaravo. Nėra jokio duomenų nutekėjimo, jokios mafijos, jokių pažeidimų nėra. Prieš mane netgi nutraukiamos visos baudžiamosios bylos, grąžinami pasai...

- Kaip manote, tai suokalbis prieš Rolandą Paksą ar vis dėlto prieš Jurijų Borisovą?

- Tai suokalbis prieš Lietuvos tautą.

- Neseniai įšaldytos „Avia Baltika“ sąskaitos, vyko krata jūsų vasarnamyje...

- Tai – eilinis melas. Taip, mano vila apieškota. 12 valandą nakties pas mane įsiveržė 21 VSD darbuotojas. Pradeda laužtis pro duris. Aš sakau, kad kol nėra prokurorų, tol jūsų neįleisiu. Jie sako laušime duris. O aš sakau, kad pradėsiu šaudyti. Aš juk galiu šaudyti iš visų ginklų. Daug jų turiu – ir visus legaliai. Apsireiškia, užduoda porą klausimų. Juk dėl ko prieš mane baudžiamoji byla pradėta?

Atseit aš siekiau prezidento patarėjo posto. Aš jiems dvidešimt kartų aiškinau: mano pajamos tokios, kad dešimtmetis darbo prezidentūroje man neatstos dabartinio mėnesio uždarbio. Atseit aš šantažavau Lietuvos prezidentą. Užvedė bylą ir tuojau pat išleido įsakymą, kuriuo man draudžiama susitikinėti su prezidentu. Tai yra, iš manęs atimta galimybė jam patarti, kokių veiksmų imtis šioje situacijoje, nes su mano intelektualine patirtimi viskas akivaizdžiai matosi. Štai toks buvo pagrindinis pirmosios baudžiamosios bylos tikslas. Apskritai, šie ponai pas mane atvažiavo naktį. Gerai, šunimis jų šį kartą neužsiundžiau – kitą kartą užsiundysiu. Atnešė man kratos orderį ir klausia, ar pas tave viloje yra sutartis su prezidentu? Sakau, kad ne. O ar pas tave yra dokumentai, patvirtinantys, kad jam davei pinigų? Ne. Gerai, pradedame ieškoti. Ir ką jie mano viloje atranda?

Jie randa štai šio laikraščio maketą. Jie randa mano pavaldinių laiškus man. Ir dar visokių niekalų, nesusijusių su baudžiamąja byla. Kitą dieną apie visa tai rašoma spaudoje.

O dar sekančią dieną prieš mane iškeliama antra baudžiamoji byla. Dėl to, kad mano įmonė tariamai tiekė sraigtasparnių detales tarptautiniams teroristams Sudane. Nesąmonės. Na ir apribojo galimybes valdyti finansus. Ir dabar, norėdami atlikti kokį nors pervedimą, prašome prokuratūros leidimo. Ir štai rašome eilinį prašymą leisti apmokėti laikraščio išleidimą. Jie sako – negalima. Tai yra, vienintelis antrosios baudžiamosios bylos tikslas – kad neišleisčiau laikraščio, kad neparašyčiau teisybės. Aišku?

- Specialiosios tarnybos pateikia telefoninių pokalbių įrašus, kuriuose Paksą vadinate „politiniu lavonu“.

- Politikas pats save padaro lavonu. Pats. Ir jei nagrinėtume šį pokalbė, tai jei aš taip ir sakiau, tai turėjau omenyje, jog jis savo politiniais veiksmais daro save politiniu lavonu. Tai skirtingi akcentai. Ką, neaišku? Na, sudėtinga mane suprasti, turiu tris aukštuosius išsilavinimus... Skandalo esmė labai aiški. Vadinasi, reikia nušalinti prezidentą. Pagrindo tam nėra jokio. Jokio! Dabar visi sugriuvo ant žmogaus, prasidėjo psichologinis spaudimas. O dabar viskas pajudėjo priešinga kryptimi, kas paviešino, kodėl paviešino, kokiu pagrindu... Laurinkus pakėlė triukšmą, prokuratūra jo reikalauja dokumentų, o jis neduoda. Baudžiamoji byla prieš mane iškelta, o pagrindo nėra. Sako, kad aš kažko iš prezidento reikalavau. O prezidentas per apklausą pareiškė, kad pretenzijų man neturi, kad aš jo nešantažavau. Viskas, nukentėjusiojo nėra, o baudžiamoji byla yra. Pagrindinis tikslas – neprileisti manęs prie prezidento. Juk per mano patarimus jis tapo prezidentu!

- O ką gi tokio jūs jam patarėte?

- Taigi tai, kad jis tapo prezidentu, daugiau nei šešiasdešimčia procentų yra mano nuopelnas! Aš juk jam ne tik pinigais padėjau! Šiandien mano sukurtomis priešrinkiminėmis technologijomis jau naudojamasi ir Rusijoje! Ne pinigai svarbiausia, aišku? Neteisinga viską matuoti pinigais. Pinigų bus tada, kai yra galva. Tarp pirmojo ir antrojo prezidento rinkimų turo buvo 7 dienų tarpas. Pakso štabe – visiška netvarka. Niekas nežinojo ką daryti. Ir atėjau aš, pasakiau, išmesk tą ožką, atsisakyk to, ano, o aš viską padarysiu ir be tavęs. Ir viską padariau. Jei atvirai, tai jeigu nebūtų manęs, tai nebūtų ir Pakso. Pagrindinis rodiklis – rinkimuose užregistruota 20 procentų pažeidimų, nei ankstesniuosiuose. Tai patys demokratiškiausi rinkimai Lietuvos istorijoje. Tai yra, žmonės gavo tai, ko norėjo. O dabar skandalo iniciatoriai žmonėms sako: štai, atseit, kokį prezidentą išsirinkote, pažiūrėkite koks šūdas. Tai yra tie, kurie balsavo už Paksą, į kitus rinkimus neis. O užsitikrinti šimto tūkstančių piliečių balsų yra gerokai pigiau, nei milijono. Štai kur visos operacijos esmė.

- Kiek, jūsų paskaičiavimais, ji galėtų kainuoti?

- Nuo 10 iki 15 milijonų dolerių.

- Abejoju, ar Lietuvoje yra struktūrų, kurios sau leistų už tokius pinigus inicijuoti skandalą.

- O jie atėjo ne iš čia. Štai kas turi aiškintis! (rodo į Mečio Laurinkaus nuotrauką). Iš kur jis parvažiavo, kur mėnesį buvo? Jį dar pavasarį ruošėsi siųsti pasiuntiniu į Ispaniją, bet jis ėmė ir išvažiavo mėnesį stažuotis į JAV. Vėliau grįžo o tada ir prasidėjo skandalas.

- Kaip šis audringas mėnuo paveikė jūsų verslą?

- Verslas aiškiai gerėja. Jei kas anksčiau ir nežinojo, kas yra Borisovas, tai sužinojo.

- Vadinasi, skandalas ir jums naudingas?

- Ir man naudingas. Stop, ne taip. Aš jį nukreipiau sau naudinga linkme. Iš pradžių buvo pareikšta, kad Borisovas yra tautos priešas, kad štai jam suteikta pilietybė. Jomajo, ką reiškia suteikta?! Aš ją visada turėjau. Ir jei dabar prieš mane nutraukiamos baudžiamosios bylos, jei išaiškės, kad visa tai – kliedesiai, kaip manote, ar pagerės mano įvaizdis ar ne? O tas laikraštis milijoniniu tiražu, kaip manote, man naudingas ar ne? Man buvo sukurtas neigiamas įvaizdis, o aš jį paverčiau teigiamu.

-Jūs minėjote, kad atseit politinis elitas trukdė jums dirbti dėl to, kad esate rusas. Vadinasi, Lietuvoje yra tautinis verslo diskriminavimas?

- Ne. Ne taip. „Mažeikių nafta“ ir kitos svarbiausios Lietuvos bendrovės buvo parduotos tada, kai buvo laikomasi konservatorių politikos krypties, konkrečiai – Landsbergio. Viską pardavė, padarė milžiniškus nuostolius valstybei. Nugi reikia kam nors kaltę suverti. Paprasčiausia viskuo apkaltinti Borisovą. Rusas, karininkas, užsiiminėja neaiškiu verslu. Ir jie nori nukreipti dėmesį, kad netektų atsakyti už „Mažeikių naftos“ pardavimą. Tai yra, iš politinė arenos besitraukiantys konservatoriai iš visų jėgų grumiasi dėl savo vietų. Tačiau jie padarė vieną didžiulę klaidą – jie ant manęs „užvažiavo“! Žinau, kad iš vandens išbrisiu sausas. Aš įstatymų nepažeidžiau. Mane tikrino visi ir visos, skersai ir išilgai. Tačiau aš sukūriau tokią struktūrą, kurios negalima sugniuždyti. Išmokau atmušti visus puolimus. Jei ką, aš galiu kelias dienas išlaikyti apgultį. Nesunkiai. Ir jei iki šiol aš tik gyniausi, tai dabar pradėsiu pulti.

- Ir kokia bus jūsų puolimo strategija ir taktika?

- Versiu juos kalbėti teisybę, tuos politikus. Ir tegu liaudis žiūri. Tegu atsako, kokiu pagrindu išslaptinti dokumentai, tegu ten visus išsodina, o tada, kai teismas oficialiai tai išslaptins, tai aš pakomentuosiu visus man mestus kaltinimus. Tačiau iki tol štai šie ponai (rodo į Paulausko fotografiją), jie atsiskleis ir tauta viską supras. Ir jiems vietos Seime nebeliks. Kai bus apkalta, visiems paaiškės kas yra suokalbio organizatoriai. Apskritai toks skandalas valstybei, žinoma, kenkia. Tačiau gerai yra tai, kad bus apsivalyta nuo šių ponų. Kai kurie taps politiniais lavonais. Be reikalo prie manęs lindo, aš juk viešai visus įspėjau – nelieskite manęs. O jie mane lietė – ir patys kalti.

- Kaip gi jūs, patyręs psichologas, nenumatėte tokios situacijos ir laiku neįspėjote Pakso, kad virš jo kaupiasi debesys?

- O tai ne mano bėdos, tai jo bėdos. Aš jam padėjau tapti prezidentu. Viskas. Po inauguracijos mes su juo tik tenisą žaidėme, motociklais važinėjomės ir nė žodžio apie politiką. Jei būčiau buvęs greta jo, būčiau viską numatęs. Tačiau aš jam netrukdžiau. Na, vaikine, mano darbas baigėsi tada, kai tapai prezidentu. Ką prisivirei, tą ir srėbk, aš čia niekuo dėtas. Suprantate, neįdomu man čia Lietuvoje. Smulkmė. Nu ką aš čia veiksiu? Aš matau per tris žingsnius toliau, nei jie. Viskas, ko aš pasiekiau, buvo dėl mano galvos. Subūriau tokią komandą, kurios nugalėti neįmanoma. Iš šios komandos kūrimo patirties aš parašiau disertaciją, dabar rašau daktarinį darbą. Tokių žinių, kurias turiu aš, neturi niekas kitas pasaulyje. Mano disertacija – tai perversmas moksle. Tačiau mano tikslas nėra vien tik pinigų uždirbimas, tai man neįdomu. Aš jau senų senovėje viską sukūriau. Ir Paksui padėjau dėl to, kad man buvo tiesiog įdomu lažintis iš politiko, iš kurio niekas nieko nesitikėjo. Man reikėjo įrodymų, kad visus juos parversiu ant menčių.