"Freedom House" vertina valstybes, remdamasi septyniais kriterijais: rinkimų procesai, pilietinė visuomenė, nepriklausoma žiniasklaida, demokratinė valdžia valstybės mastu, demokratinė vietos valdžia, teismų sistemos nešališkumas ir korupcija. Už kiekvieną iš minėtųjų kriterijų rašomas balas nuo 1 iki 7 (nuo geriausio iki blogiausio įvertinimo). Valstybių reitingas sudaromas sudėjus kiekvienos šalies surinktus balus.

Remiantis organizacijos metodu, Lietuva surinko po 1,75 balo už rinkimų procesus, civilinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą ir teismų sistemos nešališkumą, 2,75 balo - už valstybės demokratinį valdymą, 2,50 - balo už demokratinę vietos valdžią ir 3,50 balo - už korupciją.

Tarp dešimties naujųjų ES narių demokratijos pagerėjimas fiksuojamas tik Lietuvoje. Dar šešiose valstybėse demokratijos padėtis pablogėjo, o likusiose - liko tokia pat.

Iš 28 Rytų Europos valstybių ir buvusių Sovietų Sąjungos šalių per pastaruosius dešimt metų Rusijoje labiausiai lėtėjo demokratijos vystymosi procesai, teigiama kasmetėje "Freedom House" ataskaitoje.

Rusija surinko 6,75 balo už rinkimų procesus, po 6,50 balo už korupciją ir valstybės demokratinį valdymą, 6,25 balo už nepriklausomą žiniasklaidą, 5,75 balo už demokratinę regioninę valdžią ir pilietinę visuomenę, 5,50 balo - už teismų sistemos nešališkumą.

"Freedom House" padarė išvadą, kad pastebima nerimą kelianti demokratinių reformų lėtėjimo tendencija ir polinkis į autoritarizmą. Tokias išvadas galima taikyti net 14 iš 29 reitinguotų valstybių.