„Vicemero asmenyje tai padėka visiems Vilniaus miesto tarybos nariams, kurie balsavo už sprendimą skverelį Užupyje pavadinti Tibeto vardu“, – sakė ambasadorius ir užtikrino, kad per artimiausius dvejus trejus metus Jo Šventenybė Dalai Lama ras laiko trečiajam vizitui į Lietuvą.
Dvasinio lyderio atstovo žodžiais, šiuo metu situacija Tibete ir pačių tibetiečių padėtis yra kritinė. Priespauda stiprėja, Kinija yra tikrai didelė pasaulio galybė ir vargu ar yra valstybė, kuri leistų šitai galybei atvirai pasakyti, ką galvoja apie Kinijos politiką Tibete.
„Šiomis ypatingai sudėtingomis aplinkybėmis jūsų sprendimas pavadinti Tibeto vardu šitą gražią ir jaukią Vilniaus vietą neabejotinai pasieks tibetiečių ausis. Jie niekada nepamirš to, ką jūs padarėte dėl Tibeto“, – pabrėžė ambasadorius.
Vieni su Kinijos komunistais, kiti – Tibeto skvere
Kaip pastebėjo Tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas, simboliška, kad šis skveras atidaromas Lietuvos okupacijos dieną, nes žodžiai, kuriais galėtų būti apibūdinti prieš 70 metų Lietuvoje sovietų vykdyti veiksmai – agresija, okupacija, aneksija, genocidas, kiti nusikaltimai – lygiai taip pat gali būti sakomi, apibūdinant Kinijos veiksmus prie Tibetą.
„Kai kas šiomis dienomis susitinka su Kinijos komunistų lyderiais, o tauta, tautos dvasia yra čia – Tibeto skvere, kurį ambasadorius pavadino vieninteliu pasaulyje, tačiau iš tiesų tokie skverai jau yra du ir abu – Lietuvoje (Tibeto vardu pavadinti vieną iš Kauno aikščių neseniai nutarė ir šio miesto taryba – DELFI). Tai galbūt ženklas, kad mes po 70 metų jau esame pajėgūs įveikti okupacijos paveldą, baimę, kuri mus lydėjo ir įsipareigoti kalbėti tiesą, užsispyrusiai tvirtai laikytis teisės ir teisingumo principų“, – sakė D. Žalimas.
1987-ųjų rugpjūtį buvo panašūs į tibetiečius
Anot pranciškono, kunigo Juliaus Sasnausko, svarbus ne tik Vilniuje atsiradęs Tibeto žemės lopinėlis, bet ir pats stovėjimas šiame skvere.
„Šiandien, kai ne tik minime Lietuvos okupacijos metines, bet ir dėkojame, kad ta okupacija baigėsi, argi ne mūsų šventa pareiga palaikyti, prisiminti, solidarizuotis su tais, kurie dar neturi laisvės, net jeigu tas solidarumas nieko praktiško šiuo metu ir neduotų?“, – retoriškai klausė dvasininkas.
Visai netoli šios vietos prie Adomo Mickevičiaus paminklo 1987 metais rugpjūčio 23 dieną būrelis žmonių pirmąsyk protestavo prieš Lietuvos okupaciją. Pirmąsyk pareikalavę laisvės, kunigo žodžiais, jie bent šiek tiek buvo panašūs į tuos tibetiečius, nes jų buvo mažai, o aplink milicija, saugumiečiai.
„Šiandien turime laisvę, bet niekada negalime užmiršti, kad ji be galo brangi dovana, ir tai, kad stovime čia, kad galime kaip laisvi žmonės paremti ir palaikyti tuos, kurie reikalingi mūsų užuojautos ir palaikymo, yra tos laisvės dalis“, – kalbėjo kunigas.
Solidarumas reikalingas mums patiems
Cituodamas Senojo Testamento žodžius: „Prisiminkite kalinius, tarsi patys būtumėte pančiuose“ kunigas atkreipė dėmesį, kad mums nereikia to „tarsi“, nes daugelis žino, ką reiškia juose būti ir kaip svarbu, kai tave kas nors išdrįsta palaikyti.
„Niekada nebuvau ir tikriausiai nebūsiu Tibete – man jis per daug toli. Bet kai televizijos ekrane matau plikus Tibeto vienuolių pakaušius, jaučiu sklindančią jėgą. Man jie demonstruoja tą keistą, nuostabų derinį tarp stiprybės ir švelnumo, tarp pasiryžimo ir nuolankumo. Tas derinys turi atlaikyti didžiulę grėsmę, pakibusią virš mažo krašto, kuriam, man atrodo, pažadėta Dangaus palaima ir nesvarbu, mes sulauksime ar nesulauksime tos dienos“, - kalbėjo J. Sasnauskas
Kunigo įsitikinimu, Tibeto skveras reikalingas Vilniui, kuris kitados garsėjo mažomis kitų tautų žmonių salelėmis: šia buvo rusų, netoli – totorių, karaimų miestai, o dabar turėsime plotelį Tibeto žemės ir kiekvienas galės čia ateiti.
„Paradoksišku būdu solidarumas su Tibetu reikalingas mums patiems, reikalingas mūsų siaurėjančiam, vis labiau pragmatizmu užsikrečiančiam gyvenimui. Tad likime ištikimi tam, kam pasiryžome šiandien – melskimės ir būkime kartu su žmonėmis, kurie, kaip mes dar visai neseniai buvome, tebėra pančiuose“, – kvietė dvasininkas.
Skambėjo tibetietiški gongai
Antradienio vakarą surengtą Tibeto skvero atidarymo ceremoniją lydėjo tibetietiškų gongų muzika. Renginyje dalyvavo Dalai Lamos XIV ambasadorius, miesto savivaldybės, Seimo bei Užupio respublikos atstovai, visuomenės, kultūros veikėjai ir šiaip žmonės.
Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama Užupio rajone lankėsi 2001 metais. Čia jam buvo suteiktas Užupio garbės piliečio vardas. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, Dalai Lama vienas pirmųjų pasveikino laisvos Lietuvos atkūrimą.
Visuomeninę iniciatyvą Užupio skverą pavadinti Tibeto vardu palaikė UNESCO komisija Lietuvoje, Lietuvos respublikos Užsienio reikalų ministerija, Tarpparlamentinė grupė ryšiams su Tibetu, Tibeto kultūros fondas, Užupio bendruomenė, kultūros ir mokslo žmonės.
Tibeto vardui pritarė ne iš karto
DELFI primena, jog kovo pradžioje Vilniaus meras Vilius Navickas buvo paskelbęs, kad šiai visuomenės iniciatyvai nematąs kliūčių, tačiau kovo 25 d. Vilniaus miesto tarybos kolegija Tibeto skvero idėją atmetė, neva gindama krikščioniškas vertybes.
„Nepaisydami kelių savivaldybės valdininkų, besielgiančių ne pagal Vilniaus piliečių priesakus, imkime ir kaip laisvos šalies laisvi žmonės šį bevardį skverelį patys pavadinkime Tibeto skveru“, – interneto tinklais platinamoje peticijoje tuomet kvietė iniciatyvai pritariantys kultūrininkai.
Anot jų, galima okupuoti sklypus ir teritorijas, pasisavinti postus, valdžios kėdes, sprendimų priėmimo teisę, bet laisvo žmogaus ir laisvos Tautos dvasios ir žodžių okupuoti ir pasisavinti niekas negali. „Esame laisvi mąstyti ir rinktis laisvai. Ir mes renkamės – laisvo Tibeto simbolį laisvos Lietuvos širdyje“, – teigė iniciatyvos autoriai.
Priėmė vertybinį sprendimą
Kaip skvero vardynų šventėje konstatavo Tibeto kultūros fondo pirmininkas Gintaras Dručkus, palaikydama Tibeto skvero idėją Vilniaus miesto taryba priėmė vertybinį sprendimą, nes Jo Šventenybė Dalai Lama yra pasaulyje pripažintas moralios politikos vedlys ir autoritetas.
Skvero atidaryme dalyvavęs Užupio respublikos prezidentas Romas Lileikis taip pat džiaugėsi, kad laisvose sostinės valdose bus Tibeto kampelis. „Gyventi reikia taip, kad pasaulis būtų erdvus, kūrybingas ir tolerantiškas, - kalbėjo režisierius. - Erdvus tiek, kad neliktų baimės, kūrybingas tiek, kad neliktų vietos egoizmui ir tolerantiškas tiek, kad žodis „namai“ ne skirtų, o jungtų, kad žodis „namai“ būtų kertinis pasaulio kalbos žodis“.