"Nenaujas raketines sistemas "RBS-70" tikimės gauti iš Norvegijos dovanai. Kol vyksta derybos, perduodamas ginkluotės kiekis, jos vertė ir kitos detalės neskelbiamos", - sakė krašto apsaugos įsigijimus kuruojanti J.Raguckienė.

Pasak KAM sekretorės, preliminariai deramasi dėl paleidimo įrenginių, pačių raketų, remonto dirbtuvių ir apžvalgos radarų perdavimo. J.Raguckienės teigimu, galimas dalykas, Lietuvai gali tekti įsigyti kai kuriuos minėtosios ginkluotės komponentus.

KAM sekretorės teigimu, susitarimo dėl ginkluotės perdavimo Lietuvai projektą planuojama parengti kitų metų 1-ąjį ketvirtį.

Preliminariais duomenimis, Norvegijos dovanojamomis raketinėmis sistemomis arba dalimi jų planuojama aprūpinti Lietuvos karinių oro pajėgų Oro gynybos batalioną. Šio bataliono vadas, pulkininkas leitenantas Remigijus Daujotis BNS sakė, jog ši ginkluotė svarbi kariuomenei.

"Tokio tipo ginklų mes iki šiol neturėjome. Tai reikalingas ginklas, kurį naudosime ir strateginių objektų, pavyzdžiui, Ignalinos atominės elektrinės, oro erdvės apsaugai", - sakė Oro gynybos bataliono vadas.

Ignalinos AE oro erdvę saugo Oro gynybos bataliono kovinis padalinys - keli 40 mm zenitiniai artilerijos pabūklai "L-70".

Minėtuosius oro pabūklus ir visą kitą Oro gynybos bataliono įrangą prieš kelerius metus Lietuvai dovanojo Švedija. Šios šalies instruktoriai tebedirba batalione, nors pagrindiniai jo sukūrimo ir parengimo darbai jau užbaigti.

Artimojo nuotolio raketines sistemas "RBS-70" gamina Švedijos bendrovė "Saab Bofors Dynamics". Sistema pradėta kurti praėjusio amžiaus 7-jame dešimtmetyje, Švedijos ginkluotosiose pajėgose "RBS-70" naudojamos nuo 1977-ųjų.

Ginkluotės apžvalgininkų teigimu, "RBS-70" yra pasaulyje gerai žinoma ginkluotės sistema, lyginama su JAV gamybos "Stinger" ar sovietinėmis ir rusiškomis "Strela" ir "Igla" sistemomis.

Sistemą sudaro transportavimo- paleidimo įrenginys su valdoma raketa "Rb-70 Mk" ar jos patobulintais variantais, optinio ir lazerinio taikymo prietaisas, taikinių atpažinimo "savas- svetimas" įrenginys, maitinimo baterija ir trikojis. Paleidimo įrenginys taip pat gali būti montuojamas ant transporto priemonių - visureigių, šarvuočių. Švedijoje raketiniai kompleksai "RBS-70" pritaikyti ir karinių jūrų pajėgų laivuose.

"RBS-70" kompleksai gali būti naudojami tiek pavieniui, tiek sujungti su vadovavimo punktais- radiolokacinėmis stotimis.

Paleistą raketą valdo lazerio spindulys, kurį skleidžia taikymo prietaisas. Sistemą valdančiam kariui tenka atsakinga užduotis - išlaikyti taikinį taikiklyje maždaug 10-15 sekundžių - tuo metu raketa skrieja į taikinį lazerio spindulio suformuotu "koridoriumi". Nuo komplekso sukūrimo prieš tris dešimtmečius gamintojai nesyk tobulino tiek paleidimo ir taikymo įrangą, tiek pačias raketas.

Raketos kovinė galvutė gali pramušti iki 20 cm storio šarvą, be to, sprogimo metu paskleidžia 3 tūkstančius volframo šratų.

Priklausomai nuo modifikacijos, raketos gali pasiekti nuo 200 metrų iki 5-8 tūkstančių metrų atstumu skrendančius taikinius. Maksimalus taikinio skridimo aukštis - 5 tūkst. metrų.

"RBS-70" kompleksai naudoti tik vieninteliame kariniame konflikte - 1980-1988 metų kare tarp Irano ir Irako. Manoma, kad Irano kariuomenės ginkluotėje buvę kompleksai numušė daugiau kaip 40 Irako lėktuvų.

"RBS-70" pranašesnis už "Stinger", "Strela" ir "Igla" tolesniu veikimo nuotoliu, tačiau kaip komplekso trūkumas nurodomas jo didelis svoris, raketos negali būti paleidžiamos nuo peties, komplekso negali valdyti vienas karys.

Pernai Lietuva ir JAV pasirašė susitarimą dėl artimojo nuotolio raketų "žemė-oras" "Stinger" įsigijimo. Pagal sutartį už bendrovių "Hughes Missile System Company" ir "General Dynamics/ Raytheon Corporation" pagamintas 60 raketų ir 8 jų paleidimo įrenginius Lietuva per trejus metus turi sumokėti 31 mln. JAV dolerių. Į įsigytus komplektus įeina "Stinger" paleidimo platformos, raketos, taikymo radarai, į sandorio kainą įeina karių mokymas ir logistikos parama. Raketinės sistemos bus montuojamos ant galingų visureigių "Humvee".

"Stinger" sistemomis, kurios pasieks Lietuvą 2006-ųjų metų sausį-vasarį, bus apginkluota nuolatinės parengties brigados "Geležinis vilkas" priešlėktuvinės gynybos kuopa.

2001-siais Lietuva tapo pirmąją Europos valstybe, įsigijusia vidutinio nuotolio prieštankinių sistemų "Javelin". JAV bendrovių "Lockheed Martin" ir "Raytheon" bendros įmonės gaminamomis "Javelin" sistemomis 2004-ųjų metų viduryje bus ginkluota minėtoji nuolatinės parengties brigada.

Šiuo metu Lietuvos kariai treniruojasi sistemų "Javelin" treniruokliais.