Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Seimo Žmogaus teisių komitetas, įvertinęs, kad antrajame paso lape įrašyti egzotiškų kalbų rašmenis gali būti techniškai sudėtinga, nors vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis teigia priešingai – pasak jo, neoficialių įrašų skyriuje įrašant asmenvardžius kaip grafinį vaizdą, problemų kilti neturėtų.
Pirmame lape lietuviškai, antrame – kad ir japoniškai?
Įrašyti originalų vardą ir pavardę antrajame paso lape buvo siūlęs Seimo narys, konservatorius-krikdemas Gintaras Songaila bei kiti parlamentarai, kurie anksčiau pasipriešino Andriaus Kubiliaus iniciatyvai asmenvardžius asmens dokumentuose rašyti originaliai lotyniško pagrindo rašmenimis.
Parlamentarai pateikė savo įstatymo projektą, kuriame siūlo asmenvardžius bet kokia gimtąja kalba leisti rašyti tik antrame paso lape, nors teisine prasme toks įrašas jokios reikšmės neturėtų ir būtų tarsi paso papuošalas. G. Songailos įsivaizdavimu, antrame paso lape, tarkime, japonų kilmės asmens pavardė galėtų būti įrašoma tiek lotyniškai, tiek japoniškai, o pirmame oficialiame lape figūruotų sulietuvintas asmenvardis.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), kuri apskritai kalbant remia originalią asmenvardžių rašybą visais lotyniško pagrindo rašmenimis, paprašyta įvertinti G. Songailos teisės akto projektą savo nuomonės jau nebeteikė, bet informavo, jog antrame paso lape rašant vardus ir pavardes įvairiomis egzotiškomis kalbomis, gali kilti techninių problemų, nors pabrėžė, kad tai nėra kalbos dalykas.
„Dėl nelotyniškos rašybos mums tikrai negaila, bet manau, kad tai yra visiškai nerealizuojamas dalykas, pasininkė nebėgs skanuoti arabiškos ar japoniškos pavardės, yra nustatytos sistemos, į pasus ir į korteles neįrašoma šiaip sau iš vieno kompiuterio, yra programos tam tikros ir ten tokių nėra. Bet čia yra ne kalbos dalykas, čia tiesiog tai bus neįgyvendinama, jeigu pavyks – prašom“, - komiteto posėdyje kalbėjo VLKK pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė.
Ji aiškino, kad kitose Europos valstybėse praktika skiriasi: pavyzdžiui, graikai bet kokiu atveju dokumentuose rašo savo abėcėlės raidėmis, bet tos valstybės, kurių rašyba yra lotyniško pagrindo, asmenvardžius ir rašo lotyniško pagrindo rašmenimis, net jeigu originali asmens pavardė yra japoniška, arabiška ar rusiška.
„Beje, ir šiame įstatyme nepasakyta, o kaip bus Gyventojų registre rašoma – abi formos, oficialioji ir neoficialioji? Jeigu registre nebus tos lotyniškos formos, kuri bus kitų įrašų skyriuje, tai tada jos iš viso niekur nebus, vadinasi, tai iš viso paso papuošalas“, - svarstė J. Palionytė.
Ministras: techninių problemų nebūtų
Vidaus reikalų ministras R. Palaitis teigia, kad jeigu antrajame paso lape įrašytas asmenvardis būtų rašomas tik kaip grafinė forma, tai jokių techninių problemų tai nesukeltų ir daug lėšų nepareikalautų. Pasak jo, problemų kyla tuomet, kai keičiama oficialioji asmenvardžių rašyba.
„Tą variantą mes esame nagrinėję ir jam ruošėmės, tik sumos negaliu pasakyti. Bet techniškai tai yra įmanoma laikant kaip grafinį vaizdą“, - DELFI sakė ministras.
Ministras taip pat sutiko, kad tam tikrą dalį reikiamų išlaidų šiuo atveju padengtų įstatymo projekte numatytas žyminis mokestis arba rinkliava.
Anksčiau R. Palaitis yra teigęs, kad jeigu antrajame Lietuvos Respublikos piliečio pase būtų nutarta rašyti asmenvardžius lotyniško pagrindo rašmenimis, tai valstybės biudžetui kainuotų apie 3 mln. Lt, bet tik tuo atveju, jei šiam įrašui nebūtų suteikiamas visavertis statusas. Jeigu antrojo lapo įrašui būtų suteiktas oficialus statusas, kaina išaugtų iki 20 mln. Lt.
KT nurodė antrame lape rašyti lotyniškai?
Pernai lapkritį Konstitucinis Teismas (KT) nurodė, jog Lietuvos pase asmenvardžius galima rašyti ir originalo kalba, bet ne pagrindiniame paso puslapyje. Anot KT, paso kitų įrašų puslapyje nurodytas asmenvardis nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, „neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“.
Maža to, KT pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę asmenvardžius rašyti originalo kalba neoficialių įrašų skyriuje, turi paisyti fakto, kad Lietuvos valstybinės kalbos, kaip ir absoliučios daugumos Europos šalių valstybinių kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo.
„Įstatymų leidėjas, nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, turėtų paisyti ir to, kad, kaip minėta, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, kaip ir absoliučios daugumos Europos šalių valstybinių (oficialiųjų) kalbų, rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys“, - rašoma pernai lapkritį paskelbtame KT nutarime.
Šiuo metu asmenvardžiai dokumentuose rašomi pagal 1991 m. Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimtą nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Tai reiškia, kad už užsieniečių ištekėjusių moterų pavardės, jeigu jose yra nelietuviškų raidžių, perrašomos. Taip pat sulietuvintai rašomos ir tautinių mažumų atstovų pavardės.
Valstybinės kalbos įstatyme vardų ir pavardžių rašymas visai nereglamentuojamas.
Prieš dešimtmetį KT buvo konstatavęs, kad ginčytas Aukščiausiosios Tarybos nutarimo punktas dėl užsieniečių vardų ir pavardžių lietuvinimo neprieštarauja Konstitucijai. Esą leidus šių žmonių vardus ir pavardes Lietuvos piliečio pase rašyti kitokiais, nelietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės bei savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų veikla.
Seimas šiemet atmetė A. Kubiliaus Vyriausybės pateiktą Vardų ir pavardžių įstatymo projektą, kuriuos asmens dokumentuose ketinta leisti rašyti asmenvardžius originalo kalba lotyniško pagrindo rašmenimis ir po pateikimo pritarė G. Songailos projektui, nurodančiam užsieniečių asmenvardžius sulietuvinti, o antrame paso lape rašyti kaip tik pageidaujama.