Sunkiai pastebimas keliukas į miškus, keliolika kilometrų nuo Šiaulių. Anksčiau čia stovėjo rodyklės, nukreipiančios į Šiaulių savivaldybės poilsio bazes. Praėjusią vasarą rodyklės dingo.
Už poros kilometrų nuo plento - "Atžalyno" ir "Tauro" poilsio bazės. "Atžalyno" poilsio bazės vartai atviri. Čia pat už asfaltuoto kiemo - šviežios automobilių ratų provėžos, vedančios į mišką.Miške - skalda išpiltas kelias, kuris atsiremia į "Tauro" poilsio bazės tvorą. Prie tvoros - rietuvės šviežiai supjautų ir suskaldytų malkų, rusiška pirtis.
Iš "Tauro" stovykloje stovinčio vandentiekio bokšto į pirtį nutiesta vandens žarna.
Baranio aplinkos žmonės
"Šiaulių kraštas" rašė apie paslaptingas "Tauro" poilsio stovyklos kūrikų mirtis. Mirę kūrikai dirbo su chlorbenzeno priemaišų turinčiu kuru, o jų mirties priežastis dabar aiškinasi teisėsauga.
"Tauro" stovykloje dirbo ir Jonas Talmantas, pirmas prabilęs apie nuodingą kurą ir kūrikų mirtis. Kitas J. Talmanto pasakojimas apie grumtynes su vienu iš eksprinco Vlado Baranausko (pravarde Baranis) aplinkos žmogumi pradžioje atrodė neįtikėtinas. Ką žinomam nusikaltėliui veikti vaikų poilsio bazėje?
Vėliau kalbantis su tose apylinkėse gyvenančiais žmonėmis ėmė aiškėti naujos aplinkybės. Žmonės ne kartą matė pro "Atžalyno" poilsio bazės vartus sukančius Baranio aplinkos žmonių automobilius. Dažniausiai tai vykdavo penktadienio vakarais. Tais vakarais žmonės vengdavo pirtelės.
Giminystės ryšiai
Praėjusią savaitę apžiūrinėjant pirtį "Šiaulių kraštas" rado pamestą dokumentą, kuriame puikavosi "Tauro" poilsio stovykloje dirbančios stovyklos direktoriaus Leonardo Sipavičiaus giminaitės Žanos Pečiulionienės pavardė. Ši pavardė priminė prieš penkerius metus įvykusį pasikėsinimą į eksprinco Vlado Baranausko gyvybę.
Dienos metu į pietiniame rajone esančią kavinę "Elfas" anuomet įsiveržė samdomas žudikas, kuris ėmė šaudyti į Baranį ir jo aplinkos žmones. Buvo sužeistas Baranis ir du jo draugai. Labiausiai nukentėjo Edmundas Pečiulionis, Ž. Pečiulionienės vyras, kuriam kulka pažeidė stuburą.
"Tauro" stovyklos direktorius L. Sipavičius patvirtino savo giminystę su minėtu žmogumi. "Šiaulių krašto" rastame dokumente buvo dar viena pavardė, kuri sutapo su kito po kulkų kruša patekusio žmogaus pavarde.
Pakurdavo pirtelę ir Baraniui
Ir stovykla, ir pirtis stovi Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje. Pirtelė žinoma ir regioninio parko direkcijai. Direktoriaus pavaduotojas Darius Ramančionis įsitikinęs, kad pirtelė priklauso Šiaulių savivaldybei, kaip ir minėtos poilsio bazės.
"Lyg ir "Tauro" stovyklai ta pirtis buvo palikusi", - "Šiaulių kraštui" sakė buvęs "Atžalyno" stovyklos vadovas, miesto Tarybos narys socialdemokratas A. Beinoravičius. "Tauro" stovyklos direktorius L. Sipavičius per pokalbį su "Šiaulių kraštu" įtikinėjo nežinąs, kam priklauso pirtelė. "Ar jau galvą kažkam skauda?" - teiravosi direktorius.
- Kaip atsitiko, kad iš jūsų vandentiekio bokšto į pirtelę nuvestas vanduo?
- Nežinojau, kad taip yra.
- Dabar sužinojote?
- Gal ir sužinojau.
- Bet kartais pakūrenat tą pirtelę?
- Pakūrenam. Ji už mūsų teritorijos. Ką jau čia - ir oru kvėpuot nebegalima?
- Ši pirtelė jūsų?
- Vieno žmogaus. Mes naudojamės susibėgę.
- Kas tas žmogus?
- Vardas Jonas.
Ar ką nors jis jums sako?
- Sakoma, kad ir Stacenka, ir Baranis šioje pirtelėje lankydavosi.
- Ar čia kriminalinis reikalas?
Dabar nesilanko. Baranis kalėjime sėdi. Būdavo, seniau, atlėkdavo. Sako, pakurk pirtelę. Pakurdavau. Tais laikais visi kurdavom.
Buvęs "Atžalyno" stovyklos vadovas dabartinis Savivaldybės Socialinių paslaugų centro vadovas A. Beinoravičius neslepia žinojęs, kad kažkas per jo teritoriją važiuoja į pirtelę. Tačiau politikas tvirtina nematęs ir nežinojęs, kas važiuoja.