Rezoliucijos projektui antradienį pritarė 55 Seimo nariai, 9 parlamentarai balsavo prieš ir dar 23 tautos atstovai balsuodami susilaikė, tačiau anksčiau dokumentą savo parašais buvo parėmę net 76 Seimo nariai.
Socialdemokratas Bronius Bradauskas pasiūlė, jog visas Seimo priimamas rezoliucijas būtinai pasirašinėtų prezidentė Dalia Grybauskaitė, nes esą pagal Konstituciją ji formuoja Lietuvos užsienio politiką, tačiau parlamentaras buvo sukritikuotas vieno pagrindinių rezoliucijos autorių, konservatoriaus Manto Adomėno, kurio nuomone, tokia tvarka reikštų Lietuvos politinio režimo slinktį Baltarusijos arba Rusijos pusėn.
„Kažkas paprašė pateikti rezoliuciją, butelį išgėrė ir teikia, ir prasideda tie rezoliucijų mirgėjimai“, - piktinosi B. Bradauskas, priminęs, kad Lietuva dėl priešiškos užsienio politikos Rusijos atžvilgiu už gamtines dujas moka brangiausiai Europoje.
„Kaip mes atrodome tarptautinėje arenoje, kai vėžys traukia į vieną pusę, lydeka – į kitą ir taip toliau. Nebūkime kaip toje Krylovo pasakėčioje“, - piktinosi socialdemokratas.
Priešiškumą rezoliucijai išsakė ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovas Egidijus Klumbys, kuris pasipiktino M. Adomėno žodžiais, esą V. Putinas į Vilnių neatvyko, tad neva galima grįžti prie rezoliucijos projekto. M. Adomėnas tokius žodžius išsakė spaudos konferencijoje, mat buvo įsitikinęs, kad anksčiau rezoliucijos priėmimą stabdė jo partijos vadovybė tikėdamasi V. Putino vizito Lietuvoje.
„Ar taip formuojama mūsų užsienio politika? Šiandien jai įtaką daro V. Putinas, po savaitės gal įtaką darys batia iš kaimyninės šalies, po mėnesio dar kažkas“, - piktinosi E. Klumbys, pridūręs, kad patys abchazai bei osetinai visiškai nenori būti Gruzijos dalimi ir priminęs, jog Lietuvos Seimas iki šiol rėmė čečėnų, Kosovo albanų, tibetiečių nepriklausomybės siekius.
Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė sakė nebesuprantanti, ar Lietuva draugauja su Gruzija, ar ne. Politikė sakė esanti įsitikinusi, kad rezoliucija turėjo būti priimta prieš Gruzijai švenčiant nepriklausomybę, jos nuomone, Lietuva, kaip valstybė, atrodo neoriai rezoliuciją priimdama tik dabar.
„Aš iš viso, kaip Seimo narė, nesuprantu valdančios daugumos užsienio politikos. Skaičiau jūsų rinkimų programą, skaičiau Vyriausybės programos užsienio skiltį, tačiau jūsų darbai kažkaip skiriasi nuo deklaruotų siekių. Ir šiandien, kai reikia balsuoti už rezoliuciją, įvertinusi prezidentės ir valdančios daugumos politiką, aš nežinau, ar mes čia draugaujam su Gruzija, ar čia jau nebedraugaujam?“, - klausė L. Graužinienė.
DELFI primena, kad minima rezoliucija buvo įtraukta į Seimo darbotvarkę prieš pusantros savaitės, tačiau netikėtai išbraukta. Vienas dokumento iniciatorių M. Adomėnas tuomet išreiškė nuomonę, kad taip elgiamasi dėl konservatorių partijos vadovybės spaudimo – tuomet dar tikėtasi, kad į Lietuvoje vykstantį Baltijos valstybių vyriausybių vadovų susitikimą atvyks ir Rusijos premjeras V. Putinas.