N.Maliukevičius: būtų atvykęs V.Putinas, A.Merkel būtų turėjusi daugiau priežasčių atvykti

Vokietijos vidinės politinės problemos yra pakankama priežastis kanclerei Angelai Merkel neatvykti į planuotą vizitą Vilniuje, tačiau jeigu į Baltijos jūros valstybių tarybos viršūnių susitikimą būtų atvykęs Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, A. Merkel būtų turėjusi daugiau priežasčių pasvarstyti – vykti į Vilnių ar ne. Tokią nuomonę apie atšauktą Vokietijos kanclerės A. Merkel vizitą Lietuvoje išsakė politologas Nerijus Maliukevičius.

„Jeigu į Lietuvą būtų atvykęs V. Putinas, tai, suprantama, kad A. Merkel turėtų daugiau pasvarstyti ir argumentuoti savo neatvykimą. Gal tai ir būtų jau per menka priežastis neatvykti į Lietuvą, į susitikimą su strateginiu partneriu (Rusija – DELFI). Šiuo atveju kai V. Putino nėra, aš manau, atsiranda kur kas daugiau argumentų neatvykti ir viena iš tų priežasčių yra jų politinė situacija, prezidento atsistatydinimas“, - DELFI sakė N. Maliukevičius.

Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, buvęs premjero Gedimino Kirkilo patarėjas Mindaugas Jurkynas svarstė, jog Vokietijos vidinė politinė padėtis išties yra labai sudėtinga: prezidentai šioje šalyje neatsistatydina kasdien, todėl situaciją gali būti svarbu aptarti tiek su koalicijos partneriais laisvaisiais demokratais, tiek pačios A. Merkel Krikščionių demokratų partijoje (CDU).

„Vokietijoje prezidentas šiaip sau neatsistatydina ir, kiek aš atsimenu, tai pirmasis atvejis po Antrojo pasaulinio karo, kai Vokietijoje atsistatydina prezidentas. O jeigu ir ne pirmas, tai labai retas dalykas, ir tai sukelia naujas politines aplinkybes, dėl kurių situaciją reikia aptarti koalicijoje, kanclerės partijoje, reikia susėti, susitarti dėl naujo prezidento“, - teigė M. Jurkynas.

Pasak politologo, simbolinį vaidmenį šalyje vaidinančio Vokietijos prezidento Horsto Koehlerio pareiškimai apie šalies karių misiją Afganistane ir kitose tarptautinėse operacijose labai jautrūs žvelgiant iš šios valstybės tapatybės taško, todėl nenuostabu, kad vidaus politinė situacija galėjo būti ne pretekstu, o priežastimi nevykti į Lietuvą.

DELFI primena, kad antradienį apie vidurdienį Prezidentūra atšaukė antradienį popiet turėjusį vykti kanclerės susitikimą su mūsų šalies vadove Dalia Grybauskaite, mat diplomatiniais kanalais buvo gauta žinių, jog aukšta pareigūnė neatvyks į Vilnių dalyvauti Baltijos jūros valstybių tarybos viršūnių susitikime.

Manoma, kad Vokietijos kanclerės darbotvarkę galėjo sutrikdyti po šios šalies prezidento H. Koehlerio atsistatydinimo susidariusi sudėtinga politinė situacija.

Planuota, kad 17 val. A. Merkel turėjo susitikti su Lietuvos prezidente D. Grybauskaite, po jos ketinta surengti trumpą mūsų šalies vadovės ir Vokietijos kanclerės spaudos konferenciją, 18 val. planuotas kanclerės susitikimas su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi, o 19 val. A. Merkel kartu su kitais Baltijos jūros valstybių vyriausybių vadovais turėjo dalyvauti darbo vakarienėje.

„Kai Lietuvoje nėra V. Putino, tai, suprantama, A. Merkel yra žymiai laisvesnė priimti sprendimą dėl neatvykimo ir argumentuoti savo vidine politine situacija. Jeigu V. Putinas būtų atvykęs, tai tada tokį sprendimą priimti jai būtų buvę žymiai sudėtingiau“, - svarstė N. Maliukevičius.

Tačiau M. Jurkynas primena, jog, kitaip nei kitų šalių premjerai, Vokietijos kanclerė buvo oficialiai patvirtinusi savo dalyvavimą Vilniuje vykstančiame Baltijos jūros valstybių vyriausybių vadovų susitikime, todėl svarstyti, ar ji būtų nepaisiusi savo valstybės politinės padėties ir vykusi Į Lietuvą, neįmanoma.

„Kitaip nei kitų valstybių ministrai pirmininkai – kaip Rusijos, Danijos ar Švedijos – Vokietijos kanclerė buvo pasakiusi, kad atvyks ir diplomatiniais kanalais buvo sudėliotas protokolinis susitikimų su Lietuvos aukščiausiais pareigūnais planas. Šitie paskutinės minutės pakeitimai yra dažnas reiškinys politinėje praktikoje, jeigu iškyla nenumatytų situacijų, o Vokietijoje prezidentas šiaip sau neatsistatydina“, - teigė M. Jurkynas.