1974 m. rugpjūtį JAV prezidentas Richardas Nixonas (Ričardas Niksonas) atsistatydino, siekdamas išvengti apkaltos dėl to, kad nuslėpė įsilaužimą į demokratų partijos biurą Votergeito viešbutyje.
1992 m. gruodį kyšininkavimo skandalo krečiamas Brazilijos prezidentas Fernando Collor (Fernandas Koloris) atsistatydino jau po kelių minučių, kai šalies Senatas pradėjo balsavimą dėl apkaltos.
1998 m. gruodį JAV Atstovų Rūmai pradėjo apkaltos procesą prieš šalies prezidentą Billą Clintoną (Bilą Klintoną). Tai buvo antras kartas Amerikos istorijoje, kai buvo sprendžiama, ar būtina atleisti prezidentą. B.Clintonas teismą ištvėrė.
1999 m. kovą Paragvajaus Kongresas pradėjo apkaltą prieš šalies prezidentą Raulį Cubas (Raulį Kubą), kuris buvo kaltinamas iš kalėjimo išleidęs sukilimo rengėją bei prisidėjęs prie viceprezidento Luis Maria Argana (Luiso Marijos Arganos) nužudymo. Prezidentas atsistatydino apkaltai dar neprasidėjus.
1999 m. gegužę Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas išvengė apkaltos dėl penkių kaltinimų blogu vadovavimu tik todėl, kad jo politiniai oponentai nesugebėjo surinkti pakankamai balsų.
2001 m. rugpjūčio mėnesį buvusiam Filipinų prezidentui Džozefui Estradai grėsė apkalta, tačiau teismas buvo atidėtas neribotam laikui, nes atsistatydino visi kaltintojai. Prezidentas buvo nuverstas dėl kaltinimų korupcija.
2003 m. vasarį Paragvajaus Senatas balsavo dėl prezidento Luiso Gonsaleso Mačio atleidimo, tačiau ypač nepopuliarus šalies vadovas buvo pripažintas nekaltu.
2003 m. gruodį Lietuvos parlamentas pritarė specialiosios Seimo komisijos išvadoms ir tokiu būdu sudarė sąlygas prieš šalies vadovą Rolandą Paksą pradėti apkaltos procesą.