Per vienuolika Konstitucinio Teismo veiklos metų tai tik trečiasis kartas, kai ne Seimo narių grupė, o visas Seimas dėl ginčijamo teisės akto savo nutarimu kreipiasi į Konstitucinį Teismą ir pirmasis - kai Seimas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Prezidento dekretas.
Prezidento apkaltos iniciatoriai pabrėžia, kad Konstitucinio Teismo nutarimas ateityje gali tapti svariu argumentu: jeigu paaiškėtų, kad išimties tvarka suteikdamas pilietybę savo rinkimų kampanijos rėmėjui J. Borisovui R. Paksas pažeidė Konstituciją, tai galėtų būti vertinama kaip sudėtinė šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo dalis.
Kaip jau skelbta, į Konstitucinio Teismo posėdį Prezidentas R. Paksas kviečiamas kaip suinteresuotas asmuo. Posėdžio išvakarėse Prezidentas raštu atsakė į Konstitucinio Teismo jam pateiktus klausimus.
Galimas grėsmes nacionaliniam saugumui tyrusi parlamentinė komisija konstatavo, kad "pilietybė išimties tvarka J. Borisovui buvo suteikta skubant ir nesilaikant nusistovėjusios tvarkos, apeinant suinteresuotas žinybas".
Anksčiau turėtą Lietuvos pilietybę J. Borisovas prarado šių metų kovo 18 dieną, po pokalbio su Prezidentu - bendrovės "Avia Baltika" vadovas atsiėmė Rusijos piliečio pasą, kuris jam buvo reikalingas ūkiniams reikalams Rusijoje susitvarkyti, tuo pačiu netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės. Po savaitės, kovo 25 dieną, J. Borisovas Prezidento vardu įteikė prašymą suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka.
Seimo komisija nustatė, kad Prezidento kanceliarija bandė padaryti išimtį, prašydama Valstybės saugumo departamento (VSD) išbraukti J. Borisovo pavardę iš oficialaus užklausimo apie pilietybės prašančius asmenis. Kai VSD pareikalavo raštiško prašymo, iš Prezidentūros buvo atsiųstas naujas užklausimas, jau be J. Borisovo pavardės.
Parlamentinės komisijos išvadoje pastebima, kad Lietuvos pilietybę išimties tvarka Prezidentas J. Borisovui suteikė per rekordiškai trumpą laiką. Dekretas buvo pasirašytas šių metų balandžio 11 dieną, tepraėjus 17 dienų nuo J. Borisovo prašymo. Įprastai pilietybės išimties tvarka suteikimo procedūra užtrunka 2-3 mėnesius.
Konstituciniam Teismui adresuotame Seimo kreipimesi pabrėžiama, kad balandžio 11 dieną pasirašyto ginčijamo Prezidento dekreto dalis, kuria Lietuvos Respublikos pilietybė J. Borisovui suteikiama išimties tvarka, yra teisiškai ydinga.
Todėl kreipimesi prašoma ištirti, ar ji nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo ir ar neprieštarauja trims Konstitucijos nuostatoms. Tai 29 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią "įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs", 84 straipsnio 21 punkto nuostata, jog Prezidentas Lietuvos Respublikos pilietybę teikia įstatymo nustatyta tvarka ir 82 straipsnio 1 dalies nuostata, kad "Respublikos Prezidentas prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas".
Taip pat Seimo kreipimesi prašoma ištirti, ar minėta Prezidento dekreto dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę nusipelniusiems Lietuvos Respublikai užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės išimties tvarka netaikant jiems šio įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų.
Seimo kreipimesi pabrėžiama, kad pilietybės įgijimas išimties tvarka yra vienas iš retų pilietybės įgijimo būdų. "Teisės teorija teigia, kad šiuo būdu pilietybė suteikiama už ypatingus nuopelnus tai valstybei. Išimtinės tvarkos tikslas yra sudaryti galimybę suteikti pilietybę kitų šalių piliečiams, ypač nusipelniusiems Lietuvos Respublikai, bet ne galimybę nusipelniusiems Lietuvos Respublikos piliečiams dėl savo nuopelnų įgyti dvigubą pilietybę", - rašoma kreipimesi.
Seimo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą parėmę parlamentarai taip pat suabejojo, ar Prezidentūra turėjo pakankamai duomenų apie nuopelnus, kuriais vadovaujantis J. Borisovui buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Jų nuomone, J. Borisovas turėjo labai ryškiai nusipelnyti Lietuvai per tą trumpą laiką, kai buvo netekęs pilietybės.
Tuo tarpu Pilietybės komisija savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuo 1991 metų Lietuvos versle dirbantis J. Borisovas yra sukūręs daugiau kaip 200 darbo vietų, jo vadovaujamos įmonės valstybei sumokėjo per 17 mln. litų mokesčių, o dar 6 mln. litų buvo skirti labdarai.
Į Konstitucinį Teismą Seimas kreipėsi šių metų lapkričio 6 d. nutarimu. Pagal Konstituciją Konstituciniam Teismui teikiamas Seimo nutarimas, kuriuo prašoma ištirti, ar aktas nepažeidžia Konstitucijos, sustabdo šio akto galiojimą.
Kaip pranešė Konstitucinis Teismas, liudyti apie išimtinės pilietybės suteikimo aplinkybes viešame posėdyje kviečiamas didelis būdys valstybės pareigūnų. Tai Seimo narys, buvęs vidaus reikalų ministras, taip pat pasirašęs ginčijamą dekretą, Juozas Bernatonis, Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Gintaras Bagdonas, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Mečys Laurinkus, Policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius Almantas Gavėnas, to paties departamento direktoriaus pavaduotojas Janas Vidickas, Prezidento kanceliarijos vadovas Andrius Meškauskas, Pilietybės reikalų komisijos pirmininkė-Respublikos Prezidento patarėja teisės klausimais Ona Buišienė, Prezidento kanceliarijos Pilietybės grupės vyresnioji specialistė Dangerutė Jankauskienė, Vilniaus miesto savivaldybės Pilietybės reikalų komisijos pirmininkas Žilvinas Terebeiza ir Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato pasų poskyrio vyresnioji inspektorė Stela Balčiūnienė.
Taip pat liudytojais pakviesti ir verslininkai J. Borisovas bei Algirdas Drakšas. Seimui Konstitucinio Teismo posėdyje atstovaus Seimo narys Raimondas Šukys ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Mindaugas Girdauskas.
Respublikos Prezidentui atstovaus advokatai Gediminas Baublys, Kęstutis Švirinas ir Evaldas Rapolas.