Tokios nuomonės laikosi socialdemokratai Vytenis Andriukaitis ir Justinas Karosas, komentavę susidariusią situaciją.
„Noriu priminti, kad Veimaro Respublika išgyvenusi didžiulę krizę 1930 m. buvo charakterizuojama kaip Respublika, ant kurios visiško chaoso buvo užmesta niekam įtakos nedaranti Konstitucija ir jos normos. Tokia būklė privedė prie gatvės politikos ir atvedė A. Hitlerį į valdžią. Atvedė įvairiausius radikalus, kurie žino kumščio teisę, linčo teismo teisę, kurie žino, kad teisingumą galima vykdyti tik pagal juos, viskas turi paklusti kažkieno valiai. Tai atvedė nacistinę diktatūrą į valdžią demokratinius būdu! Ir šiandien, kai Konstitucija taip trypiama, kyla klausimas, ar mes nematome tų visų pavojų, kurie gali būti pavojingi, ypač žinant, kad teisinis švietimas pas mus yra nulinis“, - piktinosi V. Andriukaitis.
Parlamentaras išsakė nepasitenkinimą ir tuo, kad ankstesnį Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo mergaitė turėjo skubiai būti grąžinama mamai Laimutei Stankūnaitei, komentavo Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Politikė Žinių radijo laidoje praėjusią savaitę sakė turinti daug klausimų dėl teismo sprendimo, kad D. Kedžio dukra, dabar gyvenanti pas jo seserį, turi būti grąžinta mamai L. Stankūnaitei. Anot jos, teisinėje valstybėje tokius sprendimus reikia vykdyti, tačiau nepateikus argumentų visuomenėje kilo pasipiktinimas. Parlamento vadovė taip pat stebėjosi ir antstolio veiksmais – šis pasirodė esąs bejėgis.
J.Karosas: per 20 metų dešinieji suko autoritarizmo link
V. Andriukaičio kolega, socialdemokratas J. Karosas taip pat nuogąstavo, kad teisinės valstybės pamatai Lietuvoje stipriai susvyravo ir mūsų šalyje įsivyrauja gatvės sprendimų tvarka. Pasak politiko, pagrindinė priežastis yra sovietmečio palikimas, kuris neišmokė žmonių gerbti įstatymo ir Konstitucijos.
„Bet yra antras ne mažiau svarbus veiksnys, kuris dar labiau komplikuoja prastą atsisveikinimą su autoritariniais įpročiais. Per visus dvidešimt nepriklausomos mūsų atkurtos valstybės metų dešiniosios politinės jėgos nuolatos propagavo autoritarizmo įpročius. Vietoje to, kad tie įpročiai būtų šalinami, jie buvo visokiais būdais propaguojami“, - teigė J. Karosas.
„Pradėkime Pakaunės savanorių istorija, dar pridėkime Juro Abromavičiaus žūtį, Bražuolę, pridėkime Algirdo Petrusevičiaus bylą, kas vyko amžiną atilsį Vytauto Pociūno žūties istorijoje, kas dalyvavo šitų dalykų naujame kėlime, griaunant teisinių institucijų pasakytą žodį. Kairieji? Ne, deja, dešinieji“, - piktinosi socialdemokratas.
Pasak jo, apie D. Kedžio bylos turinį ėmėsi kalbėti taip pat dešiniųjų politikai, nors jiems tai nederėtų. J. Karosas minėjo konservatorių patriarcho Vytauto Landsbergio straipsnius, jo kolega V. Andriukaitis priminė ir I. Degutienės pasvarstymus bei Seimo nario Sauliaus Stomos dalyvavimą D.Kedžio šalininkų gretose.
„Trečias dalykas, kuris man atrodo taip pat svarbus, kad bendrame šiame fone atitinkamą neigiamą vaidmenį atliko ir žiniasklaida, kuri ėmėsi teisėjų ir įvairių versijų vaidmens . Tai masių psichologiją dar labiau dirgino“, - apgailestavo politikas.
Jį papiktino ir teisininkų bendruomenės bestuburiškumas: esą niekas net necyptelėjo, kad Lietuvoje beveik griaunama teisinė sistema, o esą pagal politikų norą Panevėžio apygardos teismas iškart pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė, kad mergaitės perduoti mamai nereikia, kol nebus išnagrinėtas jos globėjos Neringos Venckienės skundas dėl mažametės globos.
„Kiek mes girdėjom teisininkų pareiškimų, kas darosi Lietuvoje, kodėl griaunama teisinė sistema? Kiek mes girdėjome atsistatydinimų iš teisėjų ar kokių kitų pareigų protestuojant prieš tokią tvarką? Priešingai, į bet kokią politiko prasitarimą buvo reaguojama atitinkamu būdu net pristabdant vieno ar kito teismo sprendimo vykdymą“, - teigė J. Karosas, tačiau nepatikslino, į kokio politiko „prasitarimą“ galėjo reaguoti Panevėžio teismas.