Jis skaičiuoja, kad valstybei kalinio išlaikymas atsieitų mažiau perkant įkalinimo paslaugas iš privatininko, kuris investuotų į naujų kalėjimų statybą ir paskui teiktų daugumą reikalingų paslaugų, tarp kurių - pastatų apsauga ir priežiūra, maitinimas, laisvalaikio organizavimas.

"Kadangi planuojama, kad privatus kapitalas bus įtraukiamas, tai visa trumpalaikė investicijų našta gultų ant privataus investuotojo, o vėliau yra planuojama, kad išlaikymas naujos sistemos kainuotų mokesčių mokėtojams pigiau negu šiandien. Galiu skaičiais pasakyti - šiandien vieno nuteistojo asmens išlaikymas per dieną kainuoja 60 litų, tik 5 litai iš jų maistui, o planuojama, kad naujose įstaigose tai kainuotų bent jau iki 50 litų", - šią savaitę vykusios konferencijos apie įkalinimo įstaigų sistemą žurnalistams sakė R. Šiamšius.

Teisingumo ministerijoje surengtoje konferencijose ketvirtadienį aptariant viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą teikiant įkalinimo paslaugas bei įdarbinant nuteistuosius, verslininkų atstovai sakė norintys investuoti ir uždirbti.

"Manome, kad šiandien yra labai didelis poreikis vystyti objektus viešo ir privataus kapitalo investicijų partnerystės metodu. Manome, kad tai yra vienintelė galimybė šiandien Lietuvoje išspręsti viešojo sektoriaus infrastruktūros problemas. Be abejo, mus tokios galimybės domina, dabar rengiami tik pilotiniai projektai, jeigu jie bus patrauklūs, jeigu žmonės galės save realizuoti, dirbti, uždirbti, o kartu padaryti naudą visuomenei, be abejo, mes investuosime", - sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovė Dalia Bardauskienė.

Jos teigimu, vien savo lėšomis tokius projektus kaip kalėjimų statybos Lietuvos verslininkai vargu ar galėtų įgyvendinti, būtinas valstybės indėlis, tam esą galėtų būti pasitelktos Europos Sąjungos paramos lėšos. Taip pat esą būtų reikalinga pritraukti užsienio kapitalą.

R. Šimašiaus teigimu, pirmosios įkalinimo įstaigų statybos turėtų prasidėti jau kitais metais, o iki 2017 metų įgyvendinti visi projektai. Dalį lėšų valstybė skirtų pardavusi kai kurių dabar turimų įkalinimo įstaigų pastatus.

Numatoma privačiomis lėšomis modernias įkalinimo įstaigas pastatyti Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos ir Vilniaus regionuose ir kalėjimą Pravieniškėse.

Taip pat numatoma modernizuoti Kybartų pataisos namų, Alytaus pataisos namų, Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų, Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos, Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų ir Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų statinius.
Planuojama uždaryti ar iškelti Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, Vilniaus 1 - uosius ir 2 uosius pataisos namus, Panevėžio pataisos namus, Marijampolės pataisos namus, Šiaulių tardymo izoliatorių.

Tai numatyta praėjusių metų rudenį Vyriausybės patvirtintoje 2009-2017 metų Kalėjimo departamentui pavaldžių įstaigų plėtros strategijoje. Jos įgyvendinimas turėtų kainuoti apie 600 mln. litų.

Planuojama, kad visas paslaugas, išskyrus įskaitos tvarkymą, mokymą bei nuteistųjų ruošimą ir teikimą lygtiniam paleidimui, atliktų privatininkas. Valstybei taip pat tektų privatininko teikiamų paslaugų administracinės kontrolės funkcija.