Už apkaltos komisijos verdiktą, kad A. Sacharukas galimai pažeidė Konstituciją ir sulaužė parlamentaro priesaiką, ketvirtadienį balsavo 80 Seimo narių, 12 parlamentarų buvo prieš tokį sprendimą ir 20 politikų balsuodami susilaikė. L. Karaliaus apkaltai pritarė 76 tautos atstovai, 9 Seimo nariai balsavo prieš ir 20 Seimo narių susilaikė.
Patvirtinus apkaltos komisijos išvadas, Seimas dar spręs, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris savo ruožtu turėtų spręsti, ar konkretūs asmens veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
„Tik Konstitucinis Teismas gali duoti atsakymus į šiuos svarbius klausimus. Mes tik galime konstatuoti, kad yra problema, kurią reikia analizuoti ir reikia išaiškinimo“, - posėdyje kalbėjo apkaltos komisijos pirmininkas Kęstutis Masiulis.
„Yra žodis „gėda“ ir yra „sarmata“. Žmonės sako: nei gėdos, nei sarmatos neturi. Matydami Seime tokį kolegų elgesį jie griebiasi už galvos ir galvoja – na, nei gėdos, nei sarmatos. Tada Konstitucinis Teismas kitaip tai įvardija, kaip atsakingo valdymo doktriną, kaip ypatingai aukštus reikalavimus Seimo nariams. Aš išties matau, kad mūsų Seime reikalavimų nebesilaikoma“, - piktinosi tos pačios komisijos pirmininko pavaduotojas Vytenis Andriukaitis.
Konstituciniam Teismui nutarus, kad Seimo nario veiksmai prieštarauja Konstitucijai arba kad jis sulaužė priesaiką, procesas toliau būtų tęsiamas parlamente.
Seimo narys gali būti šalinamas iš pareigų, jeigu tam pritaria ne mažiau nei 85 Seimo nariai.
V.Žiemelis prisiminė net praeitos kadencijos pažeidėjus
Kalbėdamas plenariniam Seimo posėdyje Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis pakvietė kolegas susimąstyti, ar jie patys turi moralinę teisę teisti A. Sacharuką ir L. Karalių, jei jų pačių kolegos ar net jie patys kartais pridaro pažeidimų.
V. Žiemelis prisiminė praeitos Seimo kadencijos pažeidėjus. Neminėdamas pavardės jis kalbėjo apie buvusį parlamentarą Gintautą Mykolaitį, kuris 2006 m. rėžėsi į neleistinoje vietoje, greitėjimo juostos pabaigoje, sustojusį vilkiką ir pasišalino iš įvykio vietos. Policijoje G. Mikolaitis pasirodė tik kitą dieną.
„Tik švarios sąžinės žmogus gali teisti kitus. Ir kreipčiausi į socialdemokratus. Priminčiau jiems praeitą kadenciją. Vienas praeitos kadencijos jūsų Seimo narys, neminėsiu jo pavardės, padarė autoavariją ir pabėgo iš įvykio vietos“, - piktinosi Krikščionių partijos frakcijos seniūnas.
Nepaminėdamas pavardės, politikas pasipiktino ir tuo, kad konservatoriai nesiūlė inicijuoti apkaltos savo kolegai Jonui Šimėnui, kuris tapęs Seimo nariu neleistinai dar vadovavo vienai viešajai įstaigai.
„Gerbiamasis teisuoli, iš kur pas jus tiek teisumo? Pasižiūrėkim į save kiekvienas“, - šaukė parlamentaras, kreipdamasis į K. Masiulį.
„Aš norėčiau gerbiamam V. Žiemeliui pasakyti, kad aš tikrai nenorėčiau būti visų Seimo narių nuodėmių išklausytoju arba jų smarkėju, atpirkėju, tegul jie patys atsako už savo veiksmu“, - kolegai atsakė K. Masiulis.
L.Karalius į kelionę išvyko žinodamas apie būsimus posėdžius
Apkaltos procesas L. Karaliui pradėtas už tai, kad šių metų sausio mėnesį jis keliavo po Pietryčių Aziją, nedalyvavo plenariniuose ir komitetų posėdžiuose, neleistinai naudojosi diplomatiniu Seimo nario pasu, neatsakingai paliko balsavimo kortelę ir sudarė sąlygas ja pasinaudoti frakcijos kolegai A. Sacharukui. Maža to, dangstydamas savo nedalyvavimą posėdžiuose L. Karalius teikė klaidinančius paaiškinimus.
L. Karalius dėl savo kelionių praleido sausio 13, 14, 19, 20 ir 21 d. plenarinius Seimo posėdžius bei sausio 15 ir 20 d. Seimo Sveikatos reikalų komiteto, kuriam politikas priklauso, susitikimus.
Pavyzdžiui, L. Karaliaus padėjėja Viktorija Vaičiulienė Sveikatos reikalų komitetą informavo, jog sausio 15 d. Seimo narys negalės dalyvauti posėdyje dėl nenumatytos išvykos į Klaipėdą, o sausio 20 d. – dėl tėvo ligos. Remiantis skambučių išklotinėmis, V. Vaičiulienė sausio 12 d. skambino L. Karaliui į Tailandą bei siuntė trumpąją žinutę, o L. Karalius liudydamas apkaltos komisijai iš pradžių teigė, kad su savo padėjėja nebendravo, o vėliau parodymus keitė.
Komisija nustatė, kad L. Karalius į užsienio kelionę išvyko jau tikrai žinodamas apie būsimus plenarinės Seimo sesijos bei komitetų posėdžius. Jis išvyko apie tai neinformavęs Seimo valdybos, nors tai ir yra privaloma.
Apkaltos komisijos vertinimu, nors L. Karalius gal ir nesiekė, kad kolega A. Sacharukas balsuotų už jį Seimo salėje, tačiau sąmoningai leido tam įvykti, todėl Seimo nario veiksmai gali būti vertinami kaip netiesioginė tyčinė veikla, nors specialiai dėl L. Karaliaus veiksmų komisiją į Generalinę prokuratūrą nesikreipė.
A.Sacharukas negalėjo nežinoti, kaip veikė sistema
Kitam Krikščionių partijos nariui A. Sacharukui apkalta inicijuota dėl to, kad politikas daug kartų sąmoningai balsavo už L. Karalių, melavo nežinojęs apie balsavimo sistemos veikimą, klastojo dokumentus, galimai neteisėtai įgijo, laikė ir naudojo kolegai priklausiusį dokumentą. Už dokumentų ir balsavimo klastojimą parlamentaras gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, apkaltos komisija dėl to yra nutarusi kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
A. Sacharukas sausio 14 ir 19 d. plenariniuose posėdžiuose už L. Karalių jo kortele balsavo 11 kartų. Pats politikas anksčiau aiškino, kad vienais atvejais supainiojo savo ir kolegos kortelę, kitais – kad už L. Karalių iš savo darbo vietos balsavo norėdamas įsitikinti, ar apskritai egzistuoja tokia techninė galimybė, nes esą anksčiau buvo informuotas, kad tai nėra įmanoma.
Komisija nustatė, kad nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki šių metų sausio A. Sacharukas už save ne iš savo darbo vietos balsavo 55 kartus, vadinasi, negalėjo nežinoti, jog Seimo narys tikrai gali išreikšti valią aktyvavęs balsavimo kortelę ne savo darbo vietoje.
Vis dėlto apkaltos komisijai nepavyko įrodyti, kad L. Karalius ir A. Sacharukas veikė susitarę siekdami paslėpti L. Karaliaus nedalyvavimą posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas. Tačiau šį faktą gali įrodyti teisėsaugos institucijos.
Apkaltą dviems Seimo nariams inicijavo apie pusšimtis parlamentarų, tačiau pagrindiniais iniciatoriais laikomi Tautos prisikėlimo partijos frakcijos nariai. Anksčiau L. Karalius ir A. Sacharukas priklausė šiai partijai, tačiau jų keliai išsiskyrė, kai parlamente „prisikėlėliai“ skilo, o atskilėliai sukūrė iš pradžių „Vienos Lietuvos“, vėliau Krikščionių partijos frakciją.