Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad interpeliacija esanti absurdas, neturintis dalykinio pagrindo. Savo ruožtu opozicijos atstovai ministro atsakymus vadino nepatenkinamais.
Už projektą balsavo 73 parlamentarai, jam nepritarė 49 politikai, susilaikė 14.
Nutarimui, kad E. Masiulio atsakymai tenkina, pritarė 45 konservatoriai-krikdemai, 11 liberalų, 7 Tautos prisikėlimo partijos atstovai ir 6 liberalcentristai. Prieš projektą vieningai balsavo tik 17 „tvarkiečių“.
Dauguma Darbo partijos ir Socialdemokratų frakcijų narių balsavo prieš projektą ir po du susilaikė.
Dauguma Krikščionių partijos frakcijos narių susilaikė.
Valdančiuosius išgelbėjo Mišri Seimo narių grupė, iš kurios narių net 4 palaikė ministrą.
Pagal Seimo statutą, ministro atsakymus buvo pavesta įvertinti parlamentarų grupei. Ji parengė Seimo nutarimo projektą, kuriame pažymėta, kad E. Masiulio atsakymai tenkina, todėl dėl jo atstatydinimo balsuoti nereikia. Ministras pareigų netenka, jei per slaptą balsavimą pritaria ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių – bent 71 parlamentaras.
Priekaištus siūlė adresuoti socdemų ministrui
Ketvirtadienį iš Seimo tribūnos atremdamas opozicijos reiškiamus priekaištus, E. Masiulis aiškino sulaukęs ir tokių klausimų, „kurių net lakia fantazija garsėjęs baronas Miunhauzenas nebūtų sugebėjęs suformuluoti“. Jis kvietė kolegas vertinti faktus, o ne politinius dalykus. Anot ministro, verčiant jį norima sugriauti dabartinę koaliciją ir Vyriausybę nepasiūlant alternatyvos.
Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis išgirstus atsakymus įvertino kaip nepatenkinamus. Opozicijos atstovai posėdyje aiškino, neva didelė dalis ministro veiksmų tėra viešųjų ryšių akcijos. Savo ruožtu E. Masiulis ir jo partneriai koalicijoje didelę dalį kaltės vertė ankstesniam ministrui – socdemui Algirdui Butkevičiui.
Išvakarėse posėdžiavęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas rekomendavo frakcijai nepalaikyti interpeliacijos, ketvirtadienį ryte tokiai pozicijai pritarė ir pati frakcija, didžiausia šios kadencijos Seime. Pasak šios partijos lyderio premjero A. Kubiliaus, interpeliacijos priežastys yra ne dalykinės, jos iniciatoriai nepateikė aiškių argumentų. „Priežastis – grynai politinė, specifiškai susisiekimo srityje bandoma sustabdyti įtakos tinklų išardymą“, – aiškino jis.
Vyriausybės vadovo teigimu, galima diskutuoti, kaip pertvarkyti Lietuvos paštą, ką patobulinti geležinkeliuose ar Lietuvos automobilių kelių direkcijos darbe, tačiau ši interpeliacija esanti absurdiška.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas liberalas Kęstutis Glaveckas, užstodamas ministrą, sakė: „Atsibudome rytą, saulė šviečia, o ateina 10 val. ir prasideda šou, kurį lietuviai vadina „duok į snukį“. „Geriau valgyti vienas kitą, o ne cepelinus“, – ironizavo parlamentaras.
Jis priminė, kad tai yra jau 17-a interpeliacija per 14 metų, – tai esąs „pilstymas iš tuščio į kiaurą, kiekviena interpeliacija kainuoja 200 tūkst. Lt“. Anot K. Glavecko, politikas kaltinamas tuo, kas buvo padaryta anksčiau ir ką dabar reikia taisyti, todėl „praktiškai visus klausimus galima adresuoti buvusiam ministrui“.
Konservatorius-krikdemas Paulius Saudargas taip pat gyrė ministrą: „Nemačiau nė karto, kad jis bent kartą būtų nuleidęs akis ir prisipažinęs – taip, kaltas.“
Tuo metu Vytenis Andriukaitis piktinosi, kad priekaištus ankstesnei Vyriausybei reiškiantys valdantieji, būdami opozicijoje, nereikalavo stabdyti jų veiksmų. „Girdžiu tik vieną plokštelę: klanas, klanas, klanas, ardom, ardom, ardom...“ – sakė socdemas.
Klausimai – nuo pašto iki laivininkystės
Interpeliaciją E. Masiuliui inicijavo Seimo opozicinės Socialdemokratų frakcijos narys Vytenis Andriukaitis. Jį parėmė visa parlamentinė opozicija: „tvarkiečiai“, socdemai, Darbo partijos ir Krikščionių partijos frakcijos. Po interpeliacijos tekstu buvo surinkti 44 parašai. Interpeliacijai pradėti reikia bent 29 Seimo narių pritarimo.
Susisiekimo ministrui buvo pateikta beveik trys dešimtys klausimų, į kuriuos jis atsakė raštu, o ketvirtadienį savo poziciją išdėstė stovėdamas Seimo tribūnoje.
Opozicija pareiškė priekaištų dėl Lietuvos pašto kadrų politikos, „masinių darbuotojų atleidimų ir naujų priėmimų“, išeitinių išmokų ir pernai skirtų premijų valdybos nariams, skandalo dėl buvusio Lietuvos pašto vadovo Andriaus Urbono, kuriam pareikšti įtarimai dėl finansinių nusikaltimų, galimo šios įmonės privatizavimo.
E. Masiuliui teko aiškintis dėl bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ reklamai skiriamų lėšų ir šios įmonės ateities, galimos bendrovės „Teo LT“ monopolijos telekomunikacijų sektoriuje, dabartinio Vilniaus oro uosto vadovo, kuris esą neturi kompetecijos vadovauti strateginei įmonei, patirties, Palangos oro uosto vadovės, baigusios agronomijos studijas, išsilavinimo, planų išbraukti šalies oro uostus iš strateginių įmonių sąrašų, bandymų pritraukti į mūsų šalį Norvegijos oro bendrovę „Norvegian Air Shuttle".
Opoziciją sudomino Smiltynės perkėlos vadovo kompetencija, ar parengta studija, kaip pertvarkyti ar privatizuoti „Lietuvos jūrų laivininkystę“, koks politinis ryšys sieja Klaipėdos jūrų uosto direkcijos kadrų politiką ir liberalus, kuriems vadovauja E. Masiulis.
Jam buvo pažerta priekaištų dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovybės darbo skaidrumo, vadovo Virgaudo Puodžiuko pasitraukimo, taip pat dėl to, kad nedėjo pastangų nemažinti kelių priežiūros finansavimo, bet užsimojo viešosios ir privačios partnerystės metodą pritaikyti kelių priežiūrai.
Interpeliuojamas jau trečias ministras
Atsakydamas į klausimus E. Masiulis priminė, kad 2009 m. liepą-rugsėjį, kai jis ir Lietuvos pašto valdyba svarstė A. Urbono, kaip galimo pretendento į įmonės vadovus, kandidatūrą, jo atžvilgiu dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pasak ministro, didesnės atsakomybės reikėtų reikalauti ne iš jo, o iš kitų valstybės politikų bei pareigūnų, priėmusių į darbą ar tarnybą asmenis, kuriems buvo pareikšti įtarimai atlikus neteisėtus veiksmus. E. Masiulis paminėjo A. Butkevičių, kurio darbo metu buvęs Lietuvos pašto generalinis direktorius Ernestas Vaidelys ir jo pavaduotojas Algirdui Balčiūnas įmonėje vykdė veiklą, dėl kurios jiems buvo pareikšti įtarimai.
Ministras pripažino, kad Lietuvos pašte visuomet vyko gana aktyvi kadrų kaita, bet to esą reikalauja darbo specifika. 2008 m. iš bendrovės buvo atleisti 4 128, priimti – 3 634 darbuotojai.
Lietuvos pašto generalinio direktoriaus darbo užmokestis šių metų pirmą ketvirtį esą buvo 16 proc. mažesnis už praėjusių metų vidutinį atlyginimą (siekė 7 284 Lt iki mokesčių).
Ministro pareigas E. Masiulis pradėjo eiti 2008 m. gruodžio 8 d., po Seimo rinkimų suformavus taip vadinamą Permainų koaliciją. Nuo praėjusių metų interpeliacijos jau buvo surengtos finansų ir švietimo ministrams Algirdui Šemetai bei Gintarui Steponavičiui. Ir vienas, ir kitas portfelius išsaugojo.