Rusija – mažiau grėsminga
Dar 2006 m. „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė: 61,5 proc. lietuvių mano, kad Rusija yra nedraugiška šalis, ir tik 5,6 proc. laiko ją draugiška. Vis dėlto lietuvių nuostatos Rusijos atžvilgiu ima keistis – vis daugiau žmonių įsitikinę, kad ateityje Rytų kaimynės grėsmė mažės. Tarptautinės tyrimų organizacijos „Pew Research Center“ apklausos duomenimis, 1991 m. net 69 proc. lietuvių tikėjo, kad ateityje Rusija (tuometė Sovietų Sąjunga) kels didžiausią grėsmę Lietuvai. 2009 m. rudenį jau tik 39 proc. apklaustųjų teigė, kad ji – didžiausią grėsmę mums kelianti valstybė. Toks pozityvus požiūrio į Rusiją pokytis yra vienas didžiausių Europoje (žr. grafiką). Beje, lietuviai mato ir naujų potencialių grėsmės šaltinių: Kiniją (9 proc. apklaustųjų), Baltarusiją (9 proc.), Iraką (8 proc.), Iraną (7 proc.).
Politinės pastangos švelninti santykius su Rusija ir net kai kurie diplomatinio atšilimo ženklai atspindi nemažos visuomenės dalies norą, kad Lietuva nesipyktų su Rusija. Dalis visuomenės net tiki, kad ateityje Rusija galėtų tapti patikimu Lietuvos sąjungininku – taip tvirtina 18 proc. apklaustųjų. 1991 m. apie tai galėjo pagalvoti tik 5 proc. respondentų.
Vis dėlto tai tik su ateitimi siejamos viltys. Šiuo metu Lietuvos ir Rusijos santykiuose vis dar vyrauja nepasitikėjimas, o labiausiai jį skatina akivaizdi Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos energijos šaltinių. Energetinė priklausomybė nuo Rusijos kelia susirūpinimą ir visuomenei: anot „Pew Research Center“ apklausos, 61 proc. Lietuvos gyventojų nerimauja dėl tokios situacijos. Bet tai gerokai mažiau nei Lenkijoje (79 proc.), Vengrijoje (76 proc.) ar Ukrainoje (73 proc.).
Kita vertus, ne visiems lietuviams Rusijos vaidmuo atrodo galįs būti tik blogas. 22 proc. mano, kad šios šalies įtaka Lietuvai yra labai teigiama arba gera, dar 29 proc. tvirtina, kad vienareikšmiškai negalima vertinti Rusijos poveikio Lietuvai tik kaip blogo arba gero. Tačiau didesnė dalis (39 proc.) vis dar linkę manyti, kad Rusija daro blogą arba labai blogą įtaką mūsų valstybei.
Ar gyvensime draugiškai?
Visuomenės baimes labiau lemia konfliktinės situacijos ar viešojoje erdvėje vyraujantys gąsdinimai nei priklausomybės lygis. Reali Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos energijos resursų dar labiau išaugo uždarius Ignalinos atominę elektrinę, nes didžiąją dalį importuojamos elektros energijos Lietuva perka iš Rusijos. Vis dėlto kol kas lietuviai jaučia menkesnę Rusijos grėsmę nei, tarkime, Ukraina, kuri patyrė keletą rimtų konfliktų su Rusija dėl dujų tranzito. Šiuo metu lietuviai nejaučia ypatingo Rytų kaimynės priešiškumo, tad jei be sutrikimų ar politinių gąsdinimų bus ir toliau tiekiami resursai, galime tarsi tingūs narkomanai priprasti prie Rusijos „energetinės adatos“.
Lietuvos vadovų susitikimai su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu parodė, kad šios šalies interesas būtent toks ir yra – kaip įmanoma ilgiau išlaikyti Lietuvą Rusijos energetinės įtakos zonoje. Kaip tik todėl siūloma verčiau kartu statyti Kaliningrado srityje atominę elektrinę, nei investuoti į naują Lietuvos atominę jėgainę. Rusijos valdžios atstovai suprato, kad nuolatiniai gąsdinimai veikia priešingai, nei tikimasi, todėl bent yra linkę švelninti santykius ar bent jau retoriką. Kita vertus, tai anaiptol nereiškia, kad Rusija pamirš pragmatinius savo interesus. Draugiškesnis Lietuvos požiūris į Rusiją tikrai neprivers šios daryti nuolaidų: vien mandagūs žodžiai nesuminkštins Kremliaus vadovų širdies ir nesuteiks mums galimybės mokėti už dujas mažiau.
Taigi visuomenės lūkesčiai, kad galime sugyventi draugiškai, pirmiausia priklausys nuo Rusijos veiksmų Lietuvos atžvilgiu. Jei atšilimas bus tik pretekstas Rusijai labiau spausti Lietuvą arba, nesulaukus norimų sprendimų, grįžti prie bausmių taikymo politikos, Lietuvos visuomenės rusofobinės nuotaikos atgis.
Rusija – vis dar didžiausia grėsmė ateityje
(Proc. apklaustųjų, laikančių Rusiją potencialia grėsme jų šaliai ateityje)
Šaltinis: „Pew Research Center“, 2009