Politologas Raimundas Lopata teigia, kad tokie rezultatai atskleidžia valstybingumo krizę, tačiau pažymėjo, jog apklausti žmonės galėjo ne visiškai vienodai suvokti klausimo turinį – esą vieni mano, kad Lietuva nepriklausomybę bent iš dalies prarado tapusi NATO ir Europos Sąjungos nare, kiti valstybės nepriklausomumą suvokia tik kaip jos egzistavimą žemėlapyje ir panašiai.
Nepriklausomybės tęstinumo galimybės vertinamos skirtingai
Lietuvos gyventojų pasiteiravus, kiek, jų nuomone, laiko dar tęsis Lietuvos nepriklausomybė, 35 proc. žmonių atsakė, jog ji tęsis amžinai, 11,7 proc. – kad iki 2025 m., 6,9 proc. – kad iki 2050 m., dar 2 proc. teigė, jog Lietuva bus nepriklausoma iki 2075 m., o 5,7 proc. manė, kad mūsų šalies valstybingumas truks iki 2100 m.
Iš viso manančiųjų, jog nepriklausomybė kada nors baigsis, buvo 26,3 proc., o 38,7 proc. apklaustų respondentų teigė neturį nuomonės arba į klausimą neatsakė.
Lietuva jau 20 metų yra nepriklausoma valstybė. Jūsų nuomone, kiek laiko tęsis Lietuvos nepriklausomybė?
| Amžinai | 351 | 35,0% |
| Iki 2100 metų | 57 | 5,7% |
| Iki 2075 metų | 20 | 2,0% |
| Iki 2050 metų | 69 | 6,9% |
| Iki 2025 metų | 117 | 11,7% |
| Nežinau/ neturiu nuomonės | 388 | 38,7% |
| Iš viso | 1002 | 100,0% |
Nelietuvių kilmės Lietuvos piliečiai pesimistiškesni
Kaip rodo žurnalo „Valstybė“ atlikta apklausa, nelietuvių kilmės Lietuvos piliečiai vertindami Lietuvos galimybes išlikti nepriklausomai buvo šiek tiek pesimistiškesni nei lietuviai. Iš visų apklaustų lietuvių 37,5 proc. atsakė manantys, jog nepriklausomybė tęsis amžinai, tuo metu tarp rusų kilmės žmonių taip manančių buvo 14,6 proc., tarp lenkų kilmės – 8,7 proc.
Lietuvos lenkai bei rusai buvo labiau nei lietuviai linkę manyti, jog nepriklausomybė galėtų trukti iki 2025 m., bet didžioji dauguma neturėjo aiškios nuomonės: neturinčiųjų nuomonės lenkų tarpe buvo 60,9 proc., rusų – 58,3 proc., lietuvių – 36,6 proc.
| Amžinai | Iki 2100 | Iki 2075 | Iki 2050 | Iki 2025 | Nežinau/ neturiu nuomonės | Iš viso | ||
| Lietuvis | N | 332 | 55 | 20 | 62 | 92 | 324 | 885 |
| % | 37,5% | 6,2% | 2,3% | 7,0% | 10,4% | 36,6% | 100,0% | |
| Rusas | N | 7 | 1 | 1 | 11 | 28 | 48 | |
| % | 14,6% | 2,1% | 2,1% | 22,9% | 58,3% | 100,0% | ||
| Lenkas | N | 4 | 1 | 5 | 8 | 28 | 46 | |
| % | 8,7% | 2,2% | 10,9% | 17,4% | 60,9% | 100,0% |
Vertinant pagal amžiaus grupes, amžinos nepriklausomybės dažniau nei kiti tikisi 30-39 metų gyventojai, mažiausiai amžinu valstybingumu tiki žmonės iki 29 metų. Pastarojoje amžiaus grupėje manančiųjų, jog Lietuva bus amžinai nepriklausoma, buvo 30,6 proc., 30-39 metų amžiaus grupėje – 44 proc., 49-49 metų amžiaus – 33,5 proc., 50-59 metų amžiaus – 34,3 proc., 60-69 metų amžiaus – 34,4 proc., 70 metų amžiaus ir vyresnių manančių, kad šalis amžinai bus nepriklausoma, buvo 32,1 proc.
Besitikintieji amžinos Lietuvos nepriklausomybės dažniausiai gyvena didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet nebūtinai sostinėje Vilniuje. Sostinėje, kad Lietuva bus amžinai nepriklausoma sakė 26,4 proc. žmonių, Kaune,. Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje taip manančiųjų buvo 45,3 proc., kituose miestuose – 37,8 proc., kaimuose – 29 proc.
Beje, vilniečiai išsiskiria tuo, kad čia gyvena daugiau žmonių, kurie mano, jog valstybės nepriklausomybė truks iki 2025-ųjų arba 2050-ųjų. Manančių, jog nepriklausomybė betruks 15 metų buvo 17,2 proc., kad dar 40 metų – 12,6 proc.
Atitinkamai Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose tokių buvo 9,4 proc. ir 8,3 proc., kituose miestuose – 13 proc. ir 2,8 proc., kaimuose – 9,5 proc., ir 5,7 proc.
| Amžinai | Iki 2100 | Iki 2075 | Iki 2050 | Iki 2025 | Nežino/ neturi nuom. | Iš viso | ||
| Vilnius | N | 46 | 6 | 4 | 22 | 30 | 66 | 174 |
| % | 26,4% | 3,4% | 2,3% | 12,6% | 17,2% | 37,9% | 100,0% | |
| Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys | N | 120 | 22 | 3 | 22 | 25 | 73 | 265 |
| % | 45,3% | 8,3% | 1,1% | 8,3% | 9,4% | 27,5% | 100,0% | |
| Kiti miestai | N | 93 | 10 | 5 | 7 | 32 | 99 | 246 |
| % | 37,8% | 4,1% | 2,0% | 2,8% | 13,0% | 40,2% | 100,0% | |
| Kaimas | N | 92 | 19 | 8 | 18 | 30 | 150 | 317 |
| % | 29,0% | 6,0% | 2,5% | 5,7% | 9,5% | 47,3% | 100,0% |
R.Lopata: gyventojai galėjo nesuprasti klausimo esmės
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius R. Lopata apklausos rezultatus vertina nevienareikšmiškai: viena vertus, pasak jo, tai liudytų valstybingumo krizę, nes nemaža dalis Lietuvos piliečių netiki savo valstybės ateitimi, kita vertus, respondentai galėjo nesuvokti klausimo, mat sąvoka „nepriklausomybė“ skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus.
„Man sunku pasakyti, kodėl kai kurie žmonės sako, kad nepriklausomybės neteksime ganėtinai greitai, bet kad valstybės požymių nebelieka dėl mūsų pačių klaidų, tai akivaizdu, nebelieka valstybingumo, valstybingumo kokybės“, - DELFI sakė R. Lopata.
Tačiau jis pridūrė, kad daryti aiškių išvadų iš šios apklausos neišeina, nes ne visiems žmonėms aišku, ką turime mintyse klausiant apie nepriklausomybės praradimą – ar išnykimą iš žemėlapio, ar politinį, ekonominį, energetinį savarankiškumą, galiausiai, galbūt gebėjimą savarankiškai priimti vidaus politikos sprendimus.