Seimo pirmininkė Irena Degutienė apgailestauja, kad ES iki šiol nepasiūlė Rusijai santykių modelio, kuris būtų paskatinęs šios šalies pažangą. Ji stebisi, kad lietuviai iki šiol važinėja sovietinių standartų geležinkeliais, o dujas ir naftą gauna iš to paties tiekėjo, kaip sovietmečiu.
Jos kalbėjo pirmadienį Seime surengtuose debatuose „Baltijos šalių nepriklausomybė – ateinantys 20 metų“. Pirmadienį ir antradienį Vilniuje vyksta eilinė Europos liaudies partijos (European People's Party, EPP) politinė asamblėja, skirta mūsų šalies Nepriklausomybės atkūrimo 20–mečiui paminėti. Pagrindiniu renginio akcentu tapo šios partijos smegenų centru vadinamo Europos studijų centro surengti debatai.
Reikia mažiau skųstis Rusija, kur patys turime dirbti
Kalbėdama debatuose R. Juknevičienė pažymėjo, jog Rusijos ateitis priklauso nuo jos pačios: „Jei ji iš esmės norės būti kitokia, ir mūsų, ir ES santykiai bus kitokie“.
Anot ministrės, pastaraisiais mėnesiais iš Maskvos siunčiami „šiek tiek kitokie ženklai“ kol kas tėra žodynas, keliantis daugiau klausimų nei pateikiantis atsakymų: „Kodėl tie ženklai randasi, kodėl keičiasi tik taktika, o strategija – ne?“ Didžiausia grėsmė Rusijai esanti ne Baltijos šalys ar Lenkija, o vidaus problemos.
R. Juknevičienės teigimu, reikėtų mažiau skųstis bloga Rusija ten, kur patys privalome dirbti: „Kur reikia apie bėdas kalbėti, privalome išlaikyti savo stuburą, o energetika, neįgyvendinti svarbūs infrastruktūriniai projektai, investicijų plėtra, gynybos dalykai yra mūsų pačių uždavinys.“
Viena iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderių siūlė projektuoti gyvenimą negalvojant, kad visada bus Vladimiro Putino režimas. „Keista girdėti, kai Vakaruose, Europoje priimta aksioma, jog Rusija negali būti demokratiška. Ar rusai – mažiau gabūs žmonės? Nemanau. (...) Klaida taip mąstyti ir priimti tą kai kam labai naudingą realybę“, – pažymėjo ministrė.
„Ar ES turi poveikio svertų Rusijos atžvilgiu?“
I. Degutienė kvietė svečius įsigilinti į Baltijos šalių integracijos į euroatlantines struktūras patirtį ir ilgalaikę saugumo, politikos ir ekonomikos perspektyvą, kartu pabandyti suprasti egzistencines šio regiono saugumo dilemas. „Pastebime, jog Europos partneriai kartais rezervuotai ir santūriai vertina mūsų šalies įvardijamas grėsmes bei iššūkius – ypač užsienio ir saugumo politikoje. Nebijokime pripažinti: Baltijos šalys iš tiesų kartais vadovaujasi kiek kitokia saugumo samprata nei likusi ES dalis“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Anot jos, pasibaigus Šaltajam karui Vakarų Europoje įsivyravo samprata, kad Europa dabar gyvena „amžinosios taikos“ sąlygomis, o kylančios saugumo problemos turi būti sprendžiamos remiantis daugiašališkumo, abipusio pasitikėjimo ir tarpusavio priklausomybės principais. „Net ir tų geopolitinių veikėjų, kurių elgesys dažnai smarkiai prasilenkia su Europos normomis, atžvilgiu ES taiko ne bausmių ar sankcijų politiką, o siekia juos integruoti, susaistyti ar įkalbėti keistis.“
Lietuva ir kitos Baltijos šalys santykius su europietiškų normų nesilaikančiomis valstybėmis vertina per konkurencijos ir galios pusiausvyros prizmę. Tuo I. Degutienė bandė paaiškinti prasilenkiantį dialogą, kai ES labiausiai rūpi klimato kaita, humanitarinių krizių įvairiose pasaulio šalyse sureguliavimas ar tvaraus ekonominio augimo klausimai, o Baltijos šalys tebesiekia išsivaduoti iš energetinės izoliacijos.
„Tai atėję ir iš mūsų valstybių patirties, ir iš dabarties. Energetinis saugumas – pati jautriausia ir turbūt pati silpniausia Lietuvos vieta, nes mus šiandien akivaizdžiai veikia energetinės ir infrastruktūrinės izoliacijos problema. Susiklostė paradoksali situacija, kad Lietuva, būdama aktyvi ES ir NATO, kaip ir prieš 20 metų važinėja sovietinių standartų geležinkeliais, o dujas ir naftą perka iš to paties tiekėjo. Būtent todėl bendra ES energetinė politika – akivaizdus ir neatidėliotinas Lietuvos, o kartu ir kitų Baltijos šalių prioritetas“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.
Ji atkreipė dėmesį ir į santykius su kaimynais, kurie nėra linkę laikytis europietiškų normų: „Deja, tenka pripažinti, jog ES per du dešimtmečius, prabėgusius nuo Šaltojo karo pabaigos, taip ir nepasiūlė Rusijai tokio santykių modelio, kuris būtų paskatinęs jos politinę ir ekonominę pažangą pagal europietiškų taisyklių perėmimo scenarijų.“
Anot I. Degutienės, nei normalu, nei teisinga, kai Rusijos energetikos įmonės – monopolistės gali iš esmės laisvai investuoti į ES rinką, o Rusijos strateginėse ūkio šakose veikia tvirti riboženkliai tiesioginėms užsienio investicijoms. „Tokia situacija verčia vėl ir vėl kelti klausimą: ar ES turi poveikio svertų Rusijos atžvilgiu? Kodėl ES ir Rusijos dialogas neplėtojamas pagal europietiškas taisykles?“ – retoriškai klausė ji.
R. Juknevičienei pažėrė komplimentų
Tarp debatų dalyvių – buvęs Estijos premjeras Martas Laras, buvęs kandidatas į Baltarusijos prezidentus Aleksandras Milinkevičius, neseniai Latvijos užsienio reikalų ministro postą palikęs Maris Riekstinis, Europos Parlamento narys Alfas Svenssonas.
Svečiams buvo parodytas trumpas dokumentinis filmas, kuriame užfiksuotos Baltijos kelio akimirkos, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas, Sausio 13-osios įvykiai, Lietuvos stojimas į NATO ir ES.
„R. Juknevičienė man parodė, kaip atrodė prieš 20 metų. Madam, jūs nepasikeitėte“, – atsisukęs į ministrę, po filmo peržiūros pajuokavo diskusijos moderatorius Europos studijų centro mokslinių tyrimų vadovas Rolandas Freudenstainas.