Taip jie kalbėjo žurnalistams Vilniuje penktadienį vykstančios tarptautinės konferencijos „Žmogaus teisės: įveikiant baimę ir išankstines nuostatas“ metu.
„Jei tyli, tavęs nėra ir neturi jokių teisių“
„Visos trys Baltijos šalys pristato save kaip labai greitas, labai europietiškas, labai puikiai įsiliejančias į Europos šeimą ir gyvenančias pagal vertybes, kurias gina Europos Sąjunga. Bet šis atvejis parodė, kad jos smarkiai atsilieka nuo Vakarų ir net Rytų Europos šalių“, – kalbėjo L. Freimanė.
„Kodėl mes tai darome? Nes mūsų šalyse daug žmonių gyvena „pusiau gyvenimus“, liūdnus gyvenimus, kurie slepia savo tapatybę, kurie turi susikurti gyvenimus scenai – be jokios priežasties“, – pažymėjo viešnia, pati įregistravusi partnerystę su moterimi. Tokia galimybe jos galėjo pasinaudoti, nes abi yra Šiaurės šalių pilietės.
Anot viešnios, vienas iš būdų priminti apie save yra išeiti į gatves – nepakanka organizuoti uždarus seminarus ar kitus renginius: „Kol neišeini į gatvę, niekam nesi įdomus, tavęs nėra politikų darbotvarkėje, nesi diskusijų objektas. Jei tyli, neegzistuoji, o jei tavęs nėra, neturi jokių teisių.“
L. Freimanė priminė, kad su panašiomis problemomis, kaip lietuviai, ne kartą buvo susidūrę ir homoseksualų eitynių Latvijoje organizatoriai. Antai pernai specialus Rygos miesto tarybos komitetas, likus vos kelioms dienoms iki renginio, atšaukė savo paties sprendimą leisti homoseksualam surengti eitynes. Organizatoriams teko skubiai kreiptis į teismą, kuris galiausiai nusprendė, kad eitynės gali vykti.
Eisena, kurioje dalyvavo 300-400 žmonių, praėjo be incidentų. Parado dalyviai nešė vaivorykštės spalvų ir nacionalines Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Ispanijos, kitų šalių vėliavas. Dauguma parado dalyvių buvo užsieniečiai, o Baltijos šalims atstovavo tik saujelė aktyvistų. Atskirą piketą surengė maždaug šimtas protestuotojų, nepritariančių homoseksualų renginiams.
L. Freimanė DELFI sakė, kad pernykštis renginys praėjo taikiai, be atakų ir kitokių incidentų, buvo tik „minia, klykianti bjaurius dalykus ir mojuojanti agresyviais plakatais“. 2007 m. vienas vyras ir jo 14-metis sūnus esą mėtė į protestuotojus petardas, o vėliau dėl to buvo nuteisti. „Mes nepatyrėme jokio smurto nei prieš eitynes, nei po jų, išskyrus 2006-uosius, kai žmonės mėtė krepšius su išmatomis į tuos, kurie ėjo į pamaldas bažnyčioje“, – prisiminė ji.
Pirmąjį Rygos gėjų paradą 2005-aisiais lydėjo triukšmingi protestai. Kitais metais valdžia paradą uždraudė, bet neramumų vis tiek buvo, nes homoseksualų teisių gynėjus iš Latvijos ir užsienio, susirinkusius į konferenciją, užblokavo protestuotojai, kurie juos plūdo ir apmėtė kiaušiniais bei išmatomis. 2007 m. paradas praėjo taikiai, nes daugybė policininkų abi stovyklas laikė atskirai.
Anot L. Freimanės, latvių reakcija į homoseksualų eitynes buvo tokia pati, kaip Lietuvoje: pirmiausiai buvo kalbama apie šeimos vertybes ir moralę, paskui – apie pavojų saugumui. „Tai, kad kažkas nepatenkintas, nėra priežastis uždrausti renginį“, – pažymėjo ji.
Strasbūre neabejotinai laimėtų?
„Tam tikros valdžios struktūros bando susidoroti su seksualinėmis mažumomis Lietuvoje, – spaudos konferencijoje teigė LGL vadovas V. Simonko. Manau, kad tai įrodo monopolijos lygį, apie kurį mes jau seniai kalbėjome. Bet stebiuosi, kad iki šiol atsiranda oponentų, kurie bando tvirtinti priešingą poziciją. Man atrodo, kad brandi pilietinė visuomenė pagaliau suvokia, jog Lietuvoje žmogaus teisės yra pavojuje. Jei valdžia leis susidoroti su mūsų orientacijos bendruomene, klausimas, kuri bendruomenė seks toliau. Po to gal susidoros su romais, galbūt su neįgaliaisisiais, Visi būsime lygūs. Prieš ką? Prieš tai, kad neturime elementarių žmogaus teisių. Neturime teisės, kuri visada turėjo būti suteikta automatiškai. Bandoma sutrukdyti mūsų teisei į viešą renginį.“
Savo ruožtu V. Valentinavičius pažymėjo, jog šiandien Lietuvoje tam tikros žmonių grupės dėl vienų ar kitų priežasčių nustumiamos į šalį, nukenčia jų teisės ir laisvės.
„Tenka apgailestauti, jog kai norime susirinkti į taikų susirinkimą, reikia kalnus nuversti, kad ta teisė būtų įgyvendinama. Kyla klausimas, ar Lietuvos Konstitucija yra tik deklaratyvių normų rinkinys, ar iš tiesų ja galima pasinaudoti, – kalbėjo jis. – Vyksta viso labo politiniai žaidimai. Tenka apgailestauti, kad generalinis prokuroras, kuris turėtų atstovauti teisinei savimonei ir vadovautis teisės principais, nesusipažinęs su Konstitucija, tarptautiniais teisės aktais, težino vieną teisės aktų rinkinį – Baudžiamąjį kodeksą. Tikiuosi, kad po šių žingsnių jis priims tinkamus sprendimus ir nebeliks laikinuoju bei nebus tvirtinamas nuolatiniu generaliniu prokuroru.“
Dar nežinodamas galutinio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dėl eitynių V. Valentinavičius įspėjo, jog organizatoriai „aiškiai nusiteikę žengti Europos Žmogaus Teisių Teismo link“.
„Dar tikiu teisingumu. Tikiuosi, kad bus mūsų pergalė. Jei bus kitaip, mes liksime teisiniame lauke, pasitarsime su partneriais, bet elgsimės teisėtai“, – pridūrė V. Simonko.
Į konferenciją atvykęs „Amnesty International“ ekspertas homoseksualų klausimu Johnas Dalhuisenas įsitikinęs, kad teismui neleidus eitynių „Už lygybę“, organizatoriai galėtų kreiptis į Strasbūro teismą dėl pažeistų žmogaus teisių ir neabejotinai laimėtų. Šiuo atveju valstybė turėtų nebent teorinę pergalės galimybę. „Jei Lietuvos gėjų lyga norės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre, yra labai labai didelė galimybė, kad jie laimės. Beveik garantuota“, – penktadienį DELFI sakė Vilniuje viešintis J. Dalhuisenas.