Kaip teigiama LVAT pranešime, teisėjų kolegija konstatavo, kad, vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, valstybė turi pozityvias pareigas užtikrinti veiksmingą naudojimąsi taikių susirinkimų teise visiems, taip pat ir asmenims, kurie turi nepopuliarias pažiūras ar priklauso mažumoms.
„Esminė veiksmingo naudojimosi susirinkimų laisve sąlyga yra teisėtumo prezumpcija, kuri paneigiama atsisakant oficialiai sankcionuoti susirinkimą ir taip atgrasinant mažumoms priklausančius asmenis nuo dalyvavimo susirinkime, – pabrėžė teismas. – Tokių neigiamų pasekmių susirinkimų laisvei negalima išvengti, kai šios laisvės teisinės gynybos priemonės yra taikomos tik po numatomo susirinkimo datos.“
Nutartyje nurodoma, kad pareiškėjai nepateikė svarių duomenų ar įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog valstybė nėra tinkamai pasirengusi įvykdyti savo pozityvių pareigų užtikrinti eitynių dalyvių apsaugą numatomo taikaus susirinkimo metu.
Teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, kai iki numatytos eitynių „Už lygybę“ dienos ginčas dėl jų teisėtumo nėra išnagrinėtas iš esmės, leidimo organizuoti eitynes galiojimo sustabdymas reikštų susirinkimų laisvės ribojimą, kuriuo, remiantis Strasbūro teismo praktika, būtų paneigiama esminė veiksmingo naudojimosi susirinkimų laisve sąlyga.
LVAT yra nustatytos teisėjų specializacijos byloms nagrinėti. Kadangi atskirajame skunde buvo keliami aktualūs žmogaus teisių apsaugos klausimai, kuriuos, be kita ko, reglamentuoja tarptautinės teisės aktai, teisėjų kolegija buvo sudaryta iš teisėjų, kurie specializuojasi bylose, susijusiose su Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės taikymu.
„Saugumas bus garantuotas. Visi bus saugūs ir laimingi, tik prašau tolerancijos“, – komentuodamas teismo sprendimą žurnalistams sakė Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.
Policija eitynėms pradėjo ruoštis dar nesulaukusi teismo sprendimo. Saugumą ir viešąją tvarką ketina užtikrinti beveik 800 pareigūnų.
Tarptautinės organizacijos kvietė leisti eitynes
R. Petrauskas šią savaitę kreipėsi į VAAT, motyvuodamas viešojo intereso gynimu. Anot laikinojo generalinio prokuroro, gauta informacija rodo, kad per renginį gali kilti grėsmė dalyvių ir kitų žmonių saugumui.
VAAT trečiadienį nusprendė nagrinėti R. Petrausko ir analogišką Kauno politiko Stanislovo Buškevičiaus prašymus panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės išduotą leidimą eitynėms. Kartu buvo sustabdytas leidimo galiojimas.
Nutartį apskundę organizatoriai paprašė atsižvelgti į jų, eitynių dalyvių ir atvyksiančių aukštų užsienio svečių teisėtus lūkesčius. Eitynių organizatorių manymu, konstitucinė teisė į taikius susirinkimus negali būti paneigta pareiškėjui „piktnaudžiaujant administracinio proceso normomis ir likus kelioms dienoms iki eitynių pradžios pateikiant procesinį prašymą“. Anot jų, leidimo sustabdymas šiuo atveju yra „akivaizdžiai neproporcingas, prieštaraujantis protingumo ir teisingumo principams“.
Leisti eitynes prašė žmogaus teises ginanti organizacija „Amnesty International“, Europos Komisija, Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Thomasas Hammarbergas. Prezidentę Dalią Grybauskaitę nustebino skirtingi atsakingų institucijų vertinimai dėl galimų grėsmių per planuojamas eitynes. Ji taip pat pabrėžė, kad Konstitucija garantuoja piliečių teisę į taikius susirinkimus.