Valstybė jiems integruoti į darbo rinką iš savo biudžeto ir struktūrinių fondų pernai skyrė 8 mln., šiemet – 13 mln litų. Tačiau neįgaliųjų organizacijos sako norinčios, kad į darbo rinką būtų įtraukta daugiau neįgaliųjų.
Ekspertai sako, kad valstybei išlaikyti neįgaliuosius – sunki našti, nes esą jų įdarbinimas kol kas epizodinis.
„Socialinė parama per socialinių įmonių tinklą turi būti labiausiai orientuota į bendrą ūkio sistemos funkcionavimą. Tai neturi būti veikla dėl veiklos, kadangi ji yra finansuojama ar subsidijuojama, bet veikla dėl ekonominės raidos“, – sako Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad vykdant „Sodros“ reformą, planuojama dalį neįgaliųjų gaunamų išmokų panaudoti žmonėms įdarbinti.
Šiuo metu neįgalieji gauną nuolatinę neįgalumo išmoką ir papildomai jiems gali būti skiriamos pašalpos už slaugą ir priežiūrą. Būtent šios išmokos, kurios siekia nuo 300 iki 900 litų, ir būtų nebemokamos neįgaliesiems, bet naudojamos kitiems įdarbinti, kurie jiems teiktų socialines paslaugas, slaugytų, prižiūrėtų.
„Projektuojame, kad per artimiausią dešimtmetį, atsiradus išplėtotai socialinių paslaugų sistemai neįgaliems žmonėms, neįgalus žmogus pereinamuoju laikotarpiu galėtų rinktis gauti piniginę kompensaciją, kaip šiandien, ar pasirinkti teikiamas paslaugas, kurias teiks ne vien savivaldybė, bet ir nevyriausybinės organizacijos, šeimos nariai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Dalis neįgaliųjų atstovų tokiems planams pritaria. Esą slaugai ir priežiūrai skiriami pinigai išnaudojami visai kitiems tikslams – maistui, mokesčiams, bet ne neįgaliųjų paslaugoms.
„O paslaugų vis tiek tas žmogus ar ta šeima reikalauja, vis tiek juos pasiekia lankomoji priežiūra iš savivaldybės“, – sako Neįgaliųjų forumo prezidentė Rasa Kavaliauskaitė.
Tačiau kiti neįgaliųjų atstovai sako sunkiai įsivaizduojantys, kaip ši idėja būtų įgyvendinta. Socialinės paslaugos neįgaliesiems į namus ar specialiuose centruose priklauso savivaldybėms, kurios jau dabar šią sritį neva yra apleidusios, paslaugoms teikti reikėtų daug specialistų, o įdarbinant šeimos narius esą kiltų sunkumų.
„Aš neįsivaizduoju, kaip bus įdarbinti šeimos nariai, kaip žada, jeigu socialinį darbą dirbantiems žmonėms, socialiniams darbuotojams, padėjėjams, slaugytojams yra labai aiškiai apibrėžti reikalavimai. Žmogus turi baigti specialius mokslus, bent išklausyti minimalų kursą“, – sako Neįgaliųjų bendrijos „Viltis“ pirmininkė Dalia Migaliova.
Ministerija gina savo užmojį. Esą neretai neįgaliuosius slaugantys namiškiai atsisako savo darbo, tad už sergančiojo pašalpą įdarbinus šeimos narius jie neprarastų darbo stažo, kauptų pensiją.