Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 558 tūkst. senatvės pensininkų, beveik 270 tūkst. neįgaliųjų, daugiau nei 320 tūkst. bedarbių. Taigi iš viso – per milijonas gyventojų. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno kiek daugiau nei 3,3 mln. gyventojų.
„Skirtumus lemia tai, kad Norvegijoje dirba maždaug 40 proc. neįgaliųjų, o Lietuvoje – apie 10 proc. Taip pat, jeigu skaičiuotume su dalyvaujančiais specialiose programose, Norvegijoje iš viso socialinės paramos negauna 60 proc. neįgaliųjų. Norvegijoje pripažintas neįgalumas negarantuoja jokių išmokų, jis įpareigoja dalyvauti reabilitacijos programose ir taip žmogus nepatenka į socialiai remtinų grupę. Po dvejų metų programos, jeigu žmogus nesusiranda darbo, jam skiriama pašalpa“, – penktadienio spaudos konferencijoje sakė Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis.
Taip pat, jo teigimu, Norvegijoje yra žemesnis nedarbo lygis nei Lietuvoje, vėlesnis pensinis amžius.
Asociacija laikosi nuomonės, kad dabartinė išmokų sistema neskatina neįgaliųjų ir sveikųjų darbintis.
„Pavyzdžiui, penkių asmenų šeima, jei nė vienas iš suaugusiųjų nedirba, per mėnesį gauna 1575 Lt arba po 315 Lt kiekvienam. Jei įsidarbina nors vienas iš šeimos suaugusiųjų, pašalpa šeimai mažinama atlyginimo dydžiu. Taigi gaunant minimalų atlyginimą, jiems dirbti neapsimoka“, – rašoma asociacijos pranešime.
DELFI jau rašė, kad įvertinus ir iš „Sodros“ mokamas motinystės (tėvystės) išmokas, žalos atlyginimą, įvairias išmokas gauna 1,5 mln. žmonių.