Vėl iškilo klausimas: kas yra šeima?
„Šeima, kaip ją anksčiau suprasdavo, išgelbėjo mus nuo caro okupacijos, nes lietuvių kalba būtent ten išliko. Sovietmečiu mus vėlgi išgelbėjo šeima, nes vertybes atsinešėme iš jos, o ne iš laikraščių. Nors rusų marksistai šeimą laikė buržuazine atgyvena, buvo kuriamos įvairios bendro gyvenimo sampratos su bendromis moterims, kas gal kai kam patrauklu, bet jos neprigijo net Sovietų santvarkoje. Dabar taip pat yra daug visokių vėjų, nors Konstitucijoje aiškiai apibrėžta, kas yra šeima“, - teigė R. Dagys.
Anot buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro, reikėtų ne stengtis įtikti, bet pasirinkti, kas mums priimtina, ir saugoti tai, ką paveldėjome ir išsaugojome per amžius. Lietuva nėra didelė valstybė, ir jei mes visi skirtingai šiuos klausimus matysime, turėsime tendenciją dar labiau nykti. O tuomet apie lietuviškos šeimos vertybes bus galima kalbėti būtuoju laiku, nes Lietuvos tiesiog nebus.
„Mes turime atsparumo išoriniam spaudimui, esame įpratę gyventi savo galva, nors palinksime galvomis dėl vaizdo. Manęs, pavyzdžiui, negąsdina, kad esame Rytų Europos dalis, o ES nėra visas pasaulis, tai tik nepilni 5 proc. pasaulio gyventojų. Ir tas procentas nykstamai mažėja. Šeimos klausimais likęs pasaulis tvarkosi įvairiai – ir ne blogiau nei mes. Turime būti pakankamai kritiški, nes ir ES nėra radusi vieningo sprendimo, joje irgi yra įvairovė. Turime rasti, kas geriausia ir priimtina mums“, - įsitikinęs parlamentaras.
Anot R. Dagio, nors ne dėl visų klausimų sutaria skirtingos politinės ir visuomeninės jėgos, būtina susitarti bent dėl tam tikrų punktų ir pasirašyti memorandumą dėl jų įgyvendinimo. Kaip vienas iš įgyvendinimo punktų galėtų būti Šeimos pakomitečio atsiradimas Seime, kuris galėtų vertinti, kaip priimami įstatymai paveiks šeimos gyvenimą. Parlamentaras tikisi, kad šiokio tokio susitarimo tarp partijų pavyks pasiekti dar iki šios Seimo sesijos pabaigos. Vėliau būtų galima diskutuoti dėl tų nuostatų, dėl kurių nesusitarta.
Anot Seimo pirmininkės Irenos Degutienės, kai anksčiau Seime vyko diskusijos dėl galimos Šeimos koncepcijos, liberalūs politikai kritikavo, kad valstybė negali kištis šį šeimos reikalus. „Ir aš su tuo sutinku, tačiau valstybė turi išreikšti palankų požiūrį į šeimą. Kiti teigė, kad nereikia išradinėti dviračio, kai jau yra socialinė politika. Tačiau socialinė politika ir šeimos politika – du skirtingi dalykai. Reikia padėti pašalpomis skurdžiau gyvenančioms šeimoms, tačiau svarbus ir požiūris į šeimą.
Pagrindiniai tikslai buvo išsakyti Šeimos politikos koncepcijoje, buvo atskleista, kaip mes suprantame šeimą, pagaliau pirmą kartą bent viename dokumente buvo parašytas šeimos apibrėžimas. Dabar svarbu įgyvendinti tai, kas popieriuje išguldyta, kad atsirastų konkrečios priemonės koncepcijos nuostatų įgyvendinimui“, - teigė parlamentarė.
Tačiau būtent šeimos apibrėžimas sukėlė bene daugiausiai diskusijų. Anot visuomeninės organizacijos „Draugiški šeimai“ atstovės Mildos Ališauskienės, neįmanoma visų šeimų įsprausti į vieną apibrėžimą, nes šeima nėra vienalytė, ji labai įvairi, todėl, priimant politinius sprendimus, būtina atsižvelgti į pasikeitusį socialinį kontekstą. Jos manymu, politikai šeimoms labai pasitarnautų jau vien tuo, jei susitartų tam tikrą nustatytą laiką – metus, dvejus, trejus – neliesti tam tikrų patvirtintų įstatymų nuostatų, pavyzdžiui, motinystės atostogų klausimo.
Pasigirdo ir dar griežtesnių nuomonių – kad šis susitarimas nieko bendra neturi su šeima, tai tik moralinis imperatyvų kodeksas, kuris naudingas vidutinio sluoksnio gerai gyvenančioms šeimoms. Tačiau šie imperatyvai esą diskriminuoja tas šeimos, kurios vadinamos nenormaliomis, ar netvarkingai gyvenančiomis. Pagaliau jei gyvename teisinėje valstybėje, gal vertėtų kalbėti apie įstatymų, o ne apie naujo moralinio kodekso, kuris šeimai niekuo nepadės, priėmimą.
Nacionalinio susitarimo tikslai
Nacionalinio susitarimo projekte siūlomi trumpojo ir vidutinio laikotarpio tikslai: šeimos gerovės ir materialaus saugumo užtikrinimas, paslaugų šeimai plėtra, teigiamo visuomenės požiūrio į šeimą formavimas, sąlygų įgyvendinti šeimos prokreacinę funkciją gerinimas, apimantis pasirengimo šeimai bei programą bei priešabortinio konsultavimo sistemą.
Projekte teigiama, kad kuriant šeimai palankią aplinką, reikia plėtoti šeimoms skirtų socialinių, edukacinės ir psichologinės pagalbos paslaugų (ikimokyklinio ugdymo ir popamokinio užimtumo, bendruomenės centrų ir kitų įstaigų) tinklą ir gerinti jo prieinamumą; gerinti ir pritaikyti infrastruktūrą šeimoms, nėščiosioms, vaikams (įskaitant viešąjį transportą, žaidimų aikšteles kiemuose, vaikų priežiūros kambarius darbovietėse); plėtoti kompleksinių paslaugų krizėje esančioms šeimoms tinklą; diegti pasirengimo santuokai ir šeimai sistemą, diegti privalomą konsultacijų prieš skyrybas sistemą, skatinti mediaciją ir kitas pagalbos priemones skyrybų atveju.
„Kintant visuomenės vertybinėms nuostatoms, klaidingai buvo supriešinti šeimos įsipareigojimai, atsakomybė ir asmens saviraiškos, karjeros, tvirto materialinio pagrindo siekimas. Tai įtakojo nepalankaus visuomenės požiūrio į šeimą augimą ir kritusią šeimos savivertę“, - teigiama rašte. Todėl būtina palaikyti pastangas, ugdančias kritišką nepilnamečių mąstymą ir saugančias juos nuo neigiamos viešosios informacijos; teisės aktuose įtvirtinti ir taikyti šeimos apsaugos principus; tobulinti institucinę sistemą, skirtą puoselėti šeimai palankią aplinką; įvairiomis priemonėmis stabdyti visuomenės svaiginimąsi, skleisti sveikos ir prasmingos gyvensenos kultūrą.
Šeimos gerovei bei materialiniam saugumui užtikrinti iškeliami šie tikslai: palaikyti ir skatinti įvairias šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo formas, skatinti lanksčių darbo formų kultūrą, sudaryti palankias sąlygas šeimos verslui; suteikti vaikus šeimoje auginantiems tėvams papildomas socialines garantijas ar paslaugas, siekiant, kad vaikų auginimas būtų prilyginamas visuomenei naudingam darbui; sudaryti geresnes sąlygas šeimoms, ypač auginančioms vaikus, nuomotis arba įsigyti pirmąjį būstą.
Taip pat ketinama peržiūrėti esamą socialinės paramos sistemą, siekiant diegti efektyvesnes paramos priemones, kurios skatintų išreikšti turimas galimybes darbu prisidėti prie asmeninės ir visuomenės gerovės; įtraukti bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas svarstant socialinės paramos skyrimo klausimus; sudaryti sąlygas, padedančias užkirsti kelią smurtui, o jei to padaryti nepavyko – užtikrinančias poveikio priemonių smurtautojams taikymą bei pagalbos nukentėjusiems teikimą.
„Valstybė, siekdama tautos gyvybingumo, nacionalinio saugumo bei visokeriopo ekonominio stabilumo, turi pasirūpinti išlikimu ateityje. Vienas iš išlikimo garantų yra gyvybinga ir jauna visuomenė. Valstybės pareiga – turimomis priemonėmis ir atsižvelgiant į galimybes prisidėti prie tėvų troškimo užauginti brandžią jaunąją kartą įgyvendinimo.“, - teigiama siūlomo susitarimo tekste.
Šių siekių įgyvendinimui keliami tokie uždaviniai: įgyvendinti Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą; taikyti socialines, ekonomines priemones, sudarančias prielaidas šeimoms įgyvendinti troškimą turėti vaikų; visokeriopai remti pastangas, prisidedančias prie asmens vaisingumo išsaugojimo ir puoselėjimo; skatinti globėjų ir įtėvių rengimą, tėvų globos netekusių vaikų globą šeimose ir įvaikinimą; diegti priešabortinio konsultavimo sistemą bei šviesti visuomenę apie gyvybės vertę ir abortų žalą.