Politologas Algis Krupavičius pastebi Lietuvoje besiformuojantį mitą, kad geras vadybininkas viską gali išspręsti. Tačiau, anot jo, geram ministrui svarbiau turėti politinės patirties.
A. Krupavičius ragina įvertinti Vakarų demokratinių šalių tradicijas. Pagal jas, anot politologo, pirmiausia yra pasirenkami politikai, o po to jau žiūrima, kiek jie susiję su ta ar kita profesija.
Vis dėlto politologas pažymi, jog savo srities žinovas – taip pat galimas pasirinkimas. „Tokiu atveju jis profesionaliai išmano sritį, kuriai vadovauja“, – kalbėjo A. Krupavičius.
Savo kolegai antrina ir politologas Vytautas Dumbliauskas. Jo nuomone, menininkas arba meno pasaulio žmogus nėra pats geriausias kandidatas vadovauti Kultūros ministerijai.
„Manau, kad geriausia jog kultūros ministras būtų geras politikas. Ministrų postai yra politiniai, o ne vadybiniai ir ne specialistų postai“, – dėstė pašnekovas.
Kaip sektiną pavyzdį V. Dumbliauskas pateikė krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę.
„Ji ne specialistė, ji medikė, bet daug metų parlamente domėjosi krašto apsaugos klausimais. Tiesiog ją partija išugdė kaip politikę, kurią galima siųsti į ministeriją“, – pastebėjo jis.
Politologas A. Krupavičius mano, jog kultūros ministras keičiamas dėl partijos ir frakcijos lyderių asmeninių norų užimti šį postą.
Tačiau politologas pripažįsta, kad Kultūros ministerijai vadovaujantis Remigijus Vilkaitis padarė ir ministrui nederamų veiksmų.
Anot jo, didžiausios R. Vilkaičio klaidos – privačiųjų ir viešųjų ryšių painiojimas, skandalai žiniasklaidoje, neatsargūs ir neapgalvoti pasisakymai.
„Bet apskritai, kažkokiais finansiniais pažeidimais ar kitais rimtais nusižengimais jis nepagarsėjo“, – pažymėjo pašnekovas.
Politologas V. Dumbliauskas pastebi, kad dabartiniam kultūros ministrui reikėjo ramiau ir tyliau dirbti savo darbą, o jis, priešingai, užsiėmė savęs demonstravimu.
Politologo nuomone, dažnai nevykęs ir netinkamas būdavęs ir ministro bendravimo būdas su aplinkiniais. V. Dumbliauskas prisiminė atvejį, kuomet ministras pradėjo mokyti jį inteligentiškai ir mandagiai klausinėjusią žurnalistę.
Anot politologo A. Krupavičiaus, Lietuvoje nepasitikėjimas ministru reiškiamas „nenormaliai“.
Pasak jo, „frakcija negali pareikšti nepasitikėjimo ministru vien todėl, kad, pasak jos, šis nebendrauja su frakcijos lyderiais“.
Politologo teigimu, demokratinėse įprasta praktika – surinkti parlamento narių parašus ir inicijuoti interpeliaciją
V. Dumbliausko nuomone, dabartinė situacija dėl kultūros ministro posto – tai ne kas kita, kaip interesų grupių kova.
„Toje pačioje srityje veikia ne viena interesų grupė. Jos konkuruoja. Toks gyvenimas. Vis tiek toje srityje bus kurios nors grupės atstovas. Kitos grupės bus nepatenkintos. Vidinė kova atsiras“, – dėstė politologas.