Debesis juda „pažeme“
Kaip prognozuoja vulkaninio debesies judėjimą stebintys britų meteorologai, šiuo metu nedidelės koncentracijos pelenų debesis labai labai nedideliame – 3-4 kilometrų – aukštyje juda per Šiaurės jūrą Danijos link, jis apims visą Lenkiją ir pusę Lietuvos, o jau vidurnaktį pasieks pietinę ir vakarinę Latvijos dalį. Taigi šiuo metu pelenai sklinda šiek tiek į šiaurę ir į rytus, o Lietuvą, remiantis dabartiniais duomenimis, turėtų pasiekti penktadienio vakarą, apie 21 val.
Turint omeny, kad šiuo metu virš Lietuvos susidaręs ciklonas su krituliais, sinoptikai neatmeta galimybės, kad pelenai gali iškristi ant žemės. Mat jie šiuo metu keliauja tokiame aukštyje, kuriame formuojasi ir debesys.
Aviacinės meteorologijos centro Vilniaus oro uoste vadovės Reginos Čepaitytės teigimu, šiuo metu virš Lietuvoje vulkaninių dalelių nėra, o judančio debesies koncentracija labai maža, be to, jos yra labai žemai.
„Dalelių koncentracija tokia maža, kad jų poveikis nereikšmingas. Taigi jei ir pasitvirtins prognozė, šis debesis neturėtų sukelti sąmyšio. Vėjas tuos debesis vaiko, jie tampa nedideliais debesėliais, įsimaišo į kitus debesis ir „vaikščioja“. Lėktuvams tai nepavojinga“, - tikino specialistė.
Pagal šiuo metu turimą informaciją, aukštutinė oro srovė, nuo Islandijos nukreipta į rytus, pietryčius per Pietų Skandinaviją, Baltiją, mažai keisis iki kitos savaitės vidurio. Susidarius tokiai situacijai žmonėms patariama mažiau būti lauke, o lyjant nepatingėti išsiskleisti skėtį. Mat kol dalelės buvo aukštai, jos veikė tik lėktuvų variklius, o atsidūrusios žemiau, gali paveikti gamtą ir žmones.
Sveikatos problemų turintiems žmonėms patariama saugotis
Pasaulio sveikatos organizacija jau ankščiau yra įspėjusi, kad kol vulkaniniai pelenai laikosi viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, poveikio žmonių sveikatai nėra. Jei didelė koncentracija vulkaninių pelenų pasieks žemę, gali padidėti oro taršos lygis, ypač įkvepiamų sveikatai pavojingų dalelių koncentracija. Tikimasi, kad taršos padidėjimas bus mažas. Paprastai oro taršos padidėjimą lemia transporto srautas ar kita žmonių veikla, oro sąlygos ir kitos palankios sąlygos oro taršai sklisti didelėje teritorijoje.
Vulkaniniai pelenai susideda iš mažų vulkaninių uolienų dalelių, kurių daugumos skersmuo yra mažesnis nei 30-40 µm, kai kurių dalelių skersmuo yra mažesnis nei 10 µm (tokios dalelės gali būti įkvėpiamos), taip pat aptinkamos ir mažesnės nei 2.5 µm dalelės. Šiose dalelėse yra kvarco ir stiklo. Islandijoje atlikti cheminiai tyrimai rodo, kad jų sudėtyje yra aliuminio, silicio, deguonies bei fluoro junginių.
Vulkaniniai pelenai nekelia pavojaus sveikatai esant drėgnam, lietingam orui, kadangi vulkaninių pelenų dalelės yra nusodinamos, todėl negali būti įkvepiamos. Lyjant, tik labai maža vulkaninių pelenų koncentracija gali susikaupti ant žemės, o žemei išdžiuvus, mažai tikėtina, kad tos dalelės galėtų turėtų įtakos žmonių sveikatai. Esant stipriam vėjui, nedidelis vulkaninių pelenų dalelių kiekis gali pakilti nuo žemės, todėl asmenims, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip bronchitas, emfizema, astma, patartina su savimi turėti inhaliatorių ar kitus vaistus.
Trumpalaikės oro taršos poveikį taip pat gali jausti vyresnio amžiaus žmonės, ypač, jei serga kvėpavimo sistemos arba širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Ilgalaikis tokių dalelių poveikis prisideda prie rizikos vystytis kvėpavimo sistemos arba širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms, įskaitant ir plaučių vėžį. Yra apskaičiuota, kad dėl oro užterštumo kietosiomis dalelėmis, kurią sukelia žmonių veikla, poveikio Europos Sąjungoje vidutinė gyvenimo trukmė sutrumpėja 8,6 mėn.
Dalis vulkaninių pelenų dalelių, pasiekusių apatinį atmosferos sluoksnį, per didelės įkvėpti, tačiau dėl jų fizinių savybių, gali dirginti akis, nosį ir gerklę. Šių simptomų rizika sumažėja būnant patalpose, dalelės sunkiau prasiskverbia į vidų, kai uždarytos durys ir langai.
Dar vienas vulkaninių dalelių debesies pavojus – rūgštus lietus. Mat dalelėse esantys cheminiai elementai, atmosferoje jungdamiesi su vandeniu, sudaro rūgštis. Būtent todėl reikėtų per lietų pridengti galvas.
Specialistai pažymi, kad visi šie rizikos veiksniai iš tiesų tampa pavojingi tik tuomet, kai dalelių koncentracija yra didelė.
