Prisimenami tik du atvejai, kai Prezidento dekretu buvo atimta Lietuvos pilietybė.

Rekordininkas - dabartinis premjeras

Prezidentūros pilietybės grupės vyr. specialistė Dangerutė Jankauskienė informavo, kad R.Paksas iki šiol išimties tvarka pilietybę suteikė 10 žmonių. A.Brazausko valdymo laikotarpiu pasirašyti 537 dekretai, V.Adamkaus - 310.

Kol Lietuvoje nebuvo atkurta Prezidento institucija, įsakus dėl pilietybės suteikimo pasirašydavo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis. Iki 1993 metų vasario jis tai darė septyniasdešimt kartų.

“A.Brazausko valdymo metu pilietybę gavo daug lietuvių kilmės asmenų, gyvenančių Amerikoje. V.Adamkaus laikais piliečiais tapo daug Punsko lietuvių”, - lygino laikotarpius D.Jankauskienė.

Labdaros gavėjų sąrašo netikrino

Sraigtasparnių remonto bendrovės “Avia Baltika” prezidentas J.Borisovas šių metų kovo mėnesį gavo Rusijos piliečio pasą ir automatiškai neteko Lietuvos pilietybės.

Ją kaip mūsų šalies gyventojas bendrąja tvarka buvo įgijęs praėjusio dešimtmečio pradžioje. R.Paksas jam grąžino prarastą pilietybę. Neseniai paaiškėjo, kad J.Borisovas beveik metus slėpė, kad jau turi Rusijos pilietybę.

“J.Borisovui Lietuvos pilietybė suteikta už tai, kad jis per 5 metus labdarai skyrė 6 milijonus litų. Mes netikrinome, ar visi dviejuose puslapiuose išvardyti objektai gavo paramą. Vėliau skaičiau, kad viena mokykla negavo pinigų iš J.Borisovo, bet ji buvo sąraše. Ginčijamasi, kaip vertinti jo paramą Panevėžio skraidymo mokyklai. Tai kas, kad nupirktu lėktuvu ir pats skraido. Bet juk be jo to lėktuvo ir mokyklos nebūtų”, - sakė Prezidentūros kanceliarijos vadovas A.Meškauskas.

Reikia galimybės ištaisyti klaidą

Advokatas Rimas Andrikis buvo pilietybės komisijos narys 1993-1995 metais, kai dirbo Prezidento A.Brazausko patarėju. Anot jo, dabar dėl pilietybės suteikimo J.Borisovui dirbtinai pučiamas skandalas.

“Daugiausia kalba tie, kurie įstatymų neišmano ir negerbia Prezidentūros institucijos. Seimo nariai prašo Konstitucinio Teismo atsakyti, ar J.Borisovui suteikiant pilietybę nebuvo pažeista Konstitucija. Kadangi teisę šiek tiek išmanau, galiu sakyti, kad Konstitucinis Teismas nenagrinėja konkrečių atvejų. Jei kas turėjo informacijos, kad pilietybė suteikiama nepelnytai, turėjo galimybę apie tai prabilti ir anksčiau”, - sakė R.Andrikis.

Jis pripažino, jog galima ir suklysti, suteikiant pilietybę išimties tvarka. “Visi klysta, todėl turi būti palikta galimybė savo klaidas ištaisyti”, - sakė R.Andrikis.

Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus referentas Audrius Penkauskas mano, kad kadenciją baigęs Prezidentas neatmestų galimybės panaikinti savo dekretą dėl pilietybės suteikimo. “Jei tai būtų juridiškai argumentuota, abejoju, ar V.Adamkus pasisakytų prieš teisinius dalykus. Be to, nereikia pamiršti, kad pilietybę skiria ne tik Prezidentas, tam yra pilietybės suteikimo komisija, įsijungia daug institucijų, atliekamos užklausos”, - sakė A.Penkauskas.

Atėmė pilietybę komunistų veikėjams

Prezidentūros kanceliarijos vedėjas A.Meškauskas prisiminė tik du atvejus, kai atimta pilietybė, kuri buvo suteikta dekreto tvarka. 1993 metų rugpjūčio 6 dieną A.Brazausko dekretu ankstesnis pilietybės suteikimo aktas pripažintas negaliojantis vilniečiams Nikolajui Gribanovui ir Sergejui Reznikui. Dekrete sakoma, kad šie asmenys padarė nusikaltimus Lietuvos Respublikai. A.Meškauskas negalėjo prisiminti, kokius nusikaltimus įvykdė minėti vyrai.

Pavyko rasti šaltinius, kurie patvirtino, kad S.Rezniką Aukščiausiasis Teismas buvo nuteisęs už antivalstybinių organizacijų kūrimą ir aktyvų dalyvavimą jų veikloje. Teigiama, kad jis prisidėjo ir prie Sausio 13-osios tragiškų įvykių organizavimo. Jis buvo vienas Rusijos piliečių asociacijos Lietuvoje kūrėjų ir LKP (SSKP) Centro komiteto darbuotojas.

N.Gribanovas “Kauno dienai” teigė pilietybės netekęs tik dėl to, kad jis buvo SSKP narys. “Paskaitykite, ten yra įsakymas, Landsbergis pasirašė. Tai susiję su Sausio 13-osios įvykiais? Ne, su mano buvusiu darbu. Buvau Lietuvos komunistų partijos narys. Buvo teismas, priteisė baudą, atėmė pilietybę. Ar tai buvo neteisinga? Man tas pats”, - teigė N.Gribanovas.

Šnipo etiketę nuplovė “Žalgirio” šlovė

V.Adamkus 1999 metų balandžio 28 dieną pilietybę suteikė Šabtajui Kalmanovičiui. Tąkart tik prieš šešias dienas jo remiamas Kauno “Žalgiris” buvo iškovojęs Eurolygos taurę.

Skandalas kilo, išaiškėjus faktams, kad Š.Kalmanovičius buvo Sovietų Sąjungos šnipas, kalėjo Izraelio kalėjime. Kai kurių visuomeninių organizacijų atstovai tuomet suabejojo, ar tokiam asmeniui galima suteikti pilietybę už nuopelnus mūsų šaliai.

Beje, kai kurie šaltiniai teigia, kad Š.Kalmanovičius yra pagarsėjusio A.Aksentjevo-Kikališvilio verslo partneris. 2001 metais Š.Kalmanovičius buvo paskelbtas persona non grata Latvijoje.

Kaunietis Algis Pušinaitis buvo vienas Kauno “Žalgirio” klubo vadovų, kai komandą pradėjo remti Šabtajus Kalmanovičius.

“Tuo metu komandai buvo sunkūs laikai. Šabtajus sutiko padėti. Jis iš pradžių sumokėjo “Žalgirio” skolas, algas žaidėjams. Skoloms likviduoti davė 47 tūkstančius dolerių. Kiek asmeninių lėšų klubui skyrė vėliau, nežinau. Tačiau jis pažadėjo komandą per keletą metų padaryti Europos čempionais, tai ir padarė. Manau, kad Š.Kalmanovičius turėjo nuopelnų Lietuvai. Be to, jis čia gimęs, čia palaidojo iš Izraelio parvežtus tėvus, moka kalbėti lietuviškai”, - sakė A.Pušinaitis.

Padėjo konkurentams

Net ir pilietybės reikaluose persipina aršių konkurenčių sraigtasparnių remonto kompanijų “Avia Baltika” ir “Helisota” interesai. 2000 metais V.Adamkus suteikė pilietybę Ukrainos piliečiui Jurijui Sokolovui, kuris 1996 metais tapo “Helisotos” gamybos direktoriumi.

J.Sokolovas vadovavo Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnių kapitaliniam remontui. Konkurso skaidrumu suabejojo J.Borisovas, tvirtinęs, kad “Helisota” turi užtarėją Prezidentūroje ir pernai kyšio ėmimu apkaltinęs V.Adamkaus patarėją Rimantą Kalibatą.

V.Adamkus 1998 m. sausio 7 dieną pilietybę suteikė Australijoje gimusiam Josefui Edvardui Petraičiui, kuris po kelerių metų, jau pasitrumpinęs vardą, tapo konkurentu Prezidento rinkimuose. Prieš kurį laiką J.Petraičio veikla buvo susidomėjęs Interpolas.

Malonė čečėnei supykdė Maskvą

V.Adamkus šiemet pilietybę suteikė neoficialiai Čečėnijos atstovei Lietuvoje Aminat Saijevai. Kaip tada tvirtino A.Meškauskas, moteriai pilietybė suteikta už Lietuvos ir Čečėnijos santykių palaikymą. Šis Prezidento sprendimas sukėlė Rusijos diplomatų pasipiktinimą.

“Mes tikėjome ir tikime, kad Lietuvos valdžios atstovai nekelia klausimo dėl Rusijos vientisumo. Jiems gerai žinoma, kad Čečėnijos Respublikos administracijos atstovų Lietuvoje nėra, ir minėtoji A.Saijeva negali turėti tokio statuso”, - pasipiktinimą Rusijos naujienų agentūrai “Interfax” išreiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Borisas Malachovas.

Prezidentūra pripažino, kad 52-ejų metų A.Saijeva, prisistatanti nepriklausomos Čečėnijos atstove Lietuvoje, neturi oficialaus statuso. Ji bendradarbiauja su 1998 metais Vilniuje įregistruota viešąja įstaiga - Čečėnijos Respublikos Ičkerijos informacine ir kultūrine atstovybe.

L.Lolišvili - pilietė jau 10 metų

Dabar belieka spėlioti, ar šiandien visi lietuviai puikiai žinotų, kas yra gruzinė Lena Lolišvili, jei 1993 metų gruodžio 14 dieną A.Brazauskas jai nebūtų suteikęs pilietybės.

A.Brazauskas ne kartą naudojosi šios aiškiaregės paslaugomis. Teigiama, kad ji politikui išpranašavo, jog jis taps Prezidentu. A.Brazauskas L.Lolišvili yra padovanojęs Bibliją lietuvių kalba su savo ir žmonos Kristinos parašais. “Lena visą laiką sekė mano karjerą. Padėjo man ją daryti. Lena ar Dievas - net nežinau. Ji labai daug padėjo Lietuvos žmonėms”, - apie aiškiaregę yra sakęs A.Brazauskas.

L.Lolišvili, be prašymo suteikti pilietybę, pateikė straipsnių rajonų laikraščiuose iškarpas, Gruzijos liaudies universiteto tarybos pažymėjimą.

Su L.Lolišvili artimai bendravo ir R.Paksas. Jis šiuos ryšius, priešingai nei A.Brazauskas, demonstravo viešai. Didžiausias skandalas kilo, kai L.Lolišvili buvo pasodinta tarp garbingiausių asmenų per Prezidento inauguracijos ceremoniją.

Beje, A.Brazauskas 1996 metais suteikė pilietybę ir dar vienam ekstrasensui - rusui Aleksandrui Deriabinui. Šis liaudies gydytojas Lietuvoje lankėsi keliolika kartų.

Nužudė žmogų

A.Brazauskas 1996 metų rugsėjo 26 dieną pilietybę suteikė čečėnų boksininkui Saidui Musitovui. Grozne 1980 metais gimęs sportininkas keletą metų gyveno Kaune, buvo spėjęs pasižymėti Lietuvos ringe, jam pranašautos geros perspektyvos.

Praėjus porai metų nuo pilietybės suteikimo, S.Musitovas 1998 metų rugpjūčio 13 dieną Kauno bare “Vitingas” nužudė apsaugos darbuotoją. Kauno apygardos teismas už nužudymą S.Musitovą nuteisė kalėti 18 metų sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje. Paskui Apeliacinis teismas sausio 10 dieną laisvės atėmimo bausmę S.Musitovui sumažino daugiau nei per pusę, šią bausmę paliko ir Aukščiausiasis Teismas. S.Musitovas visą laiką teigė esąs nekaltas ir tvirtino, kad su juo susidorota.

Garsūs rusai apie pilietybę nutyli

Po nepriklausomybės paskelbimo pilietybė buvo suteikta šimtams užsienio lietuvių ir žinomų Rusijos piliečių. 1990 metų spalio 17 dieną Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis pilietybę suteikė balerinai Majai Pliseckajai ir jos vyrui Rodionui Ščedrinui. Įdomu, kad dekrete nurodoma, jog šie asmenys gyvena Lietuvoje. Reikia sutikti, kad tuo metu noras suteikti Lietuvos pilietybę tokiems garsiems Rusijos piliečiams buvo reikšmingas mūsų valstybei, siekusiai pripažinimo pasaulyje.

Sunku pasakyti, ar garsūs rusai vertina Lietuvos pilietybę ne tik kaip galimybę lengviau keliauti po pasaulį. M.Pliseckaja, kartą žurnalistų iš “Echo Moskvy” paklausta, kas ją sieja su Lietuva, apie pilietybę neužsiminė nė žodžiu. Ji tepasakė, jog iš Lietuvos kilusi yra jos motina.

Mėginta keisti įstatymą

Prezidentui teisę suteikti pilietybę išimties tvarka suteikė Seimas, tai įtvirtindamas Pilietybės įstatymu. Įstatyme nekalbama, už kokius nuopelnus Prezidentas gali suteikti pilietybę užsieniečiams. Kad Prezidento dekretas suteikti pilietybę įsigaliotų, jį turi pasirašyti ir vidaus reikalų ministras. Jis ir prisiima atsakomybę. Seimas gali pareikšti nepasitikėjimą ministru, kuris pasirašė tokį dekretą.

Po to, kai Prezidentas R.Paksas išimties tvarka pilietybę suteikė J.Borisovui, konservatoriai siūlė, kad išimties tvarka Prezidentas galėtų suteikti pilietybę tik su Seimo pritarimu. Tačiau Seimo dauguma pataisą atmetė.