Galutine ir neskundžiama nutartimi trijų LVAT teisėjų kolegija atmetė LGL skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriuo buvo konstatuota, jog Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga (LGKI) priėmė pagrįstą sprendimą, kai atsisakė nagrinėti skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų.
Kontrolierės Aušrinės Burneikienės LGL prašė maksimaliomis baudomis (2 tūkst. Lt) nubausti bei dėl esą padarytų šiurkščių Lygių galimybių įstatymo pažeidimų įspėti tuometinį Vilniaus merą Juozą Imbrasą, administracijos direktorių Gintautą Palucką bei savivaldybės tarybą.
Gėjus papiktino LGKI sprendimas nepradėti tyrimo ne tik dėl viešų ir esą diskriminuojančių J. Imbraso pasisakymų, bet ir dėl sostinės valdžios sprendimo, kuriuo nebuvo leista Vilniuje prie Rotušės, o vėliau - ir prie Operos ir baleto teatro stovėti Europos Komisijos vilkikui „Už įvairovę. Prieš diskriminavimą“.
Vilniaus apygardos administracinis teismas buvo nustatęs, kad LGL nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo organizuoti renginį „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją“ - prašymą išduoti leidimą pateikė bendrovė „Integrity PR“. Savivaldybės administracijai pateiktoje renginio programoje nebuvo numatyta jokių LGL akcijų, todėl, teismo nuomone, pareiškėjo subjektinės teisės nebuvo pažeistos.
Pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti palikęs LVAT pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepažeidė LGL subjektinių teisių (jo lygių galimybių), be to, nebuvo nustatytas diskriminavimo faktas.
„Atsisakymas išduoti leidimą organizuoti leidinį grindžiamas viešosios tvarkos užtikrinimu, o ne diskriminaciniais pagrindais. Pagal Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, diskriminacija - tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Taigi pareiškėjas nenurodė, kokias jo lygias galimybes tretysis suinteresuotas asmuo - Vilniaus miesto savivaldybės administracija - pažeidė, priimdama ginčijamą sprendimą“, - neskundžiamoje nutartyje pabrėžė LVAT.
Pasak jo, šiuo atveju atsisakymas išduoti leidimą dėl suderintos renginio vietos, laiko ir formos neišdavimo negali būti laikomas diskriminacija Lygių galimybių įstatymo prasme.
Teismas taip pat pabrėžė, kad LGKI pagrįstai netyrė tuomečio sostinės mero pasisakymų, nes jie nepatenka į Lygių galimybių įstatymo reguliavimo sritį.
„Savivaldybės meras (savivaldybės politikas, savivaldybės tarybos pirmininkas) nėra savivaldybės institucija“, - pabrėžė teisėjų kolegija.