Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas pirmadienį pradėjo nagrinėti praėjusių metų kovą iš pareigų atleisto 30 metų G. Palucko baudžiamąją bylą, kurioje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra jį kaltina piktnaudžiavus tarnybine padėtimi. Tuo tarpu šiuo metu niekur nedirbantis kaltinamasis aiškino, jog prokurorų kaltinimai yra nepagrįsti, o jis esą nepadarė jokio nusikaltimo.
Pasak valstybės kaltinimą palaikančios prokurorės Rasos Lukaševič, buvęs savivaldybės administracijos direktorius piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kai kelis kartus kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydamas leidimo leisti nutraukti viešųjų pirkimų procedūras deratizacijos paslaugoms pirkti.
Vilniaus miesto savivaldybė buvo paskelbusi viešąjį konkursą, kuriame deratizacijos paslaugas pasisiūlė teikti dvi bendrovės – Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis žiurkes sutiko naikinti už 0,11 ct už kv. metrą, o bendrovė „Dezinfa“ – 0,09 ct.
Ne kartą G. Palucko pasirašytus raštus gavusi Viešųjų pirkimų tarnyba nesutiko nutraukti paslaugų pirkimo konkursą, nors administracijos direktoriaus raštuose buvo teigiama, kad dėl lėšų stygiaus savivaldybė negalės sumokėti iš anksto numatytos sumos. Dar nepasibaigus terminui, G. Paluckas esą nusprendė suteikti privilegijas Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stočiai, kuriai buvo nuspręsta sumokėti 228 tūkst. Lt.
Pasak prokurorės, savivaldybės administracija už deratizacijos paslaugas sumokėjo daugiau nei siūlė konkurse dalyvavusios abi bendrovės – 0,12 ct už kv. metrą.
Tokiais savo veiksmais, prokurorės teigimu, G. Paluckas didelę neturtinę žalą valstybei, diskreditavo savivaldybės administracijos direktoriaus vardą bei padarė daugiau kaip 57 tūkst. Lt žalą savivaldybei.
G. Paluckas: savivaldybė – ne „uab‘as“
Prieš teismą stojęs G. Paluckas nesutinka su prokuratūros kaltinimais ir tvirtina, jog jis tik pasirašinėjo dokumentus, kuriuos pateikė jam pavaldžių departamentų darbuotojai.
„Savivaldybėje tuo metu buvo 932 etatai, tai ne koks nors „uab‘as“, nes toks supratimas trukdo išsiaiškinti nagrinėjamo niuanso aplinkybes“, - aiškino G. Paluckas.
Pasak jo, raštai Viešųjų pirkimų tarnybai buvo rengiami nustatyta tvarka, projektus savo parašais patvirtino savivaldybės tarnautojai.
„Savivaldybės administracijos direktorius remiasi departamentų specialistų teikiama informacija, o neigiamų atsiliepimų apie šiuos raštus aš nebuvau gavęs, todėl neturėjau pagrindo manyti, kad darau nusikalstamą veiką“, - teisme aiškino kaltinamasis.
Pasak jo, iniciatyvą nutraukti viešąjį pirkimą deratizacijos paslaugoms pirkti parodė Socialinių reikalų departamentas, kuris ir buvo šio konkurso organizatorius.
G. Paluckas aiškino, kad konkursas pirkti deratizacijos paslaugas buvo paskelbtas dar tuomet, kai jis nedirbo administracijos direktoriumi.
„Kokios procedūros buvo atliekamos, žinau tik iš ikiteisminio tyrimo medžiagos“, - teisme aiškino kaltę neigiantis buvęs administracijos direktorius.
Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas žada apklausti su deratizacijos konkursu susijusius liudytojus.
DELFI primena, kad 2008-ųjų spalį Konkurencijos tarnyba nusprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-ųjų rugsėjo 12-osios sprendimas „Dėl pavedimo UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis teikti privalomąsias paslaugas“ pažeidžia Konkurencijos įstatymo reikalavimus, nes vienai bendrovei buvo suteikta privilegija kitų ūkio subjektų atžvilgiu.
Tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepaskelbusi konkurso, kuris suteiktų galimybę rinktis iš kelių pasiūlymų geriausią, savo sprendimu pavedė bendrovei Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis teikti privalomąsias deratizacijos paslaugas. Sprendimo pagrindu Savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl minimų paslaugų pirkimo dvejiems metams, nors anksčiau tokia sutartis buvo pasirašoma metams.
Konkurencijos tarybos nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nusprendusi be konkurso pirkti (paskirti teikti) privalomąsias deratizacijos paslaugas ir didesniais įkainiais, negu kitų ūkio subjektų siūlomi, privilegijuoja vieną bendrovę ir kartu diskriminuoja atitinkamoje rinkoje veikiančius ūkio subjektus.
Tokiu savo sprendimu Savivaldybės taryba sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje, o tokius savivaldos institucijų veiksmus draudžia Konkurencijos įstatymas.