Praėjusį ketvirtadienį nuskambėjęs nervingas Prezidento R.Pakso kreipimasis, kai kurių apžvalgininkų manymu, labai priminė situaciją, susiklosčiusią po rinkimų kampanijos finišo. Šių metų sausį šviežiai iškepto Prezidento komanda akivaizdžiai nežinojo, kaip elgtis rytą po balsų skaičiavimo nakties.
Pasklidus įtarimams apie galimas Prezidento aplinkos sąsajas su nusikaltėlių pasauliu, pirmoji R.Pakso reakcija, viešųjų ryšių specialistų manymu, taip pat buvo klaidinga: užuot pažadėjęs kruopščiai išsiaiškinti padėtį bei adekvačiai reaguoti, jis prabilo apie sąmokslą ir ėmė viską neigti.
“Reikia pripažinti, jog egzistuoja daug situacijų, kai viešieji ryšiai yra bejėgiai. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, tačiau “ačiū Dievui, jog jie bejėgiai”. Aš labai abejoju, ar Prezidento rinkimų kampanijos metu kas nors žinojo užkulisinius dalykus, kurie šiandien sukėlė tokią audringą politikos ir visuomenės reakciją. Kita vertus, jokia samdoma komanda negali prisiimti atsakomybės už kliento elgesį. Šiandien situacija yra pernelyg rimta, jog R.Paksui talkinę šios srities profesionalai galėtų padėti ir nuplauti dėmes. Abejoju, ar taip susiklosčius aplinkybėms Prezidentas apskritai paisys konsultantų patarimų”, - samprotavo bendrovės “Acta publica” direktorė Rūta Vanagaitė, ilgą laiką pati konsultavusi R.Paksą.
Kita vertus, vienas pagrindinių dabartinio Prezidento įvaizdžio kalvių, visuomeninis jo patarėjas ir “DDB&Co. ir Katkevičius” vadovas Aurelijus Katkevičius atrodė pats pasidavęs emocijoms. Komentuodamas susiklosčiusią situaciją jis pareiškė, kad “ryšiai su visuomene baigiasi ten, kur prasideda žvalgybinės operacijos”.
“Aš tikrai neketinu atsiriboti nuo įvykių Prezidentūroje - priešingai, esu aktyvus jų dalyvis. Tiesiog šiuo atveju reikia elgtis visiškai kitaip ir naudoti kitokias priemones nei normalaus civilizuoto gyvenimo sąlygomis. Manau, jog daugiau nei akivaizdu, kad visas šis skandalas yra labai panašus į žvalgybinę operaciją”, - tikino A.Katkevičius.
Tuo tarpu kitas šios srities autoritetas, bendrovės “Viešųjų ryšių partneriai” (VRP) direktorius Mykolas Katkus teigė, jog dabartiniai įvykiai neduoda preteksto kalbėti apie viešųjų ryšių krizę.
“Po Prezidento rinkimų susiformavęs stereotipas, esą viešųjų ryšių kompanijos gali “iš nieko” sukurti politiką, tikrai neteisingas. “DDB&Co. ir Katkevičius” dirbo talentingai, tačiau pasiektas rezultatas viso labo įrodė, jog vadovėliuose aprašyti dėsniai veikia ir gyvenime. Daugelis politikų ir verslininkų daugiau ar mažiau sėkmingai tą patį daro kiekvieną dieną. Skirtumas tik tas, kad visa R.Pakso komanda naudojosi ryšių su visuomene paslaugomis sistemingai, nuosekliai ir tiksliai”, - aiškino M.Katkus.
VRP direktorius patikino, jog dabartiniai įvykiai yra nebe ryšių su visuomene, bet moralės klausimas.
Panašią nuomonę išsakė ir Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorė Audronė Nugaraitė.
“Viešųjų ryšių vaidmuo Lietuvoje iki pastarųjų Prezidento rinkimų buvo nelabai pastebimas ir suprantamas. Ši veikla jau įrodė galinti būti efektyvi ir galinti padėti pasiekti norimų rezultatų, o dabar turėtų įrodyti, jog viešieji ryšiai turi būti naudojami ir ieškant išeičių iš krizinių situacijų. Reikia tik šiek tiek palaukti, nes jei Prezidento komandoje iš tiesų dirba šios srities profesionalai, jie turėtų būti pasirengę panašiems atvejams. Krizės kai kuriais atvejais netgi leidžia pagerinti įvaizdį”, - sakė A.Nugaraitė.
Kalbinti šios srities ekspertai skirtingai vertino Rusijos konsultacinės bendrovės “Al Max” vaidmenį Prezidento rinkimų kampanijoje ir vėlesniuose įvykiuose.
“Nei šių metų sausį, nei dabar labai mažai kas gali pasakyti, kas yra paslaptingieji Rusijos rinkimų technologijų ekspertai iš agentūros “Al Max”. Aš pats nesu didelis Rusijos viešųjų ryšių rinkos žinovas, tačiau akivaizdu, kad šioje šalyje mėgstama mistifikuoti viešuosius ryšius. Čia laikas nuo laiko pasirodo knygos, kuriose įvairūs autoriai, skelbiasi žiną, “kaip laimėti rinkimus”. Pateikiamuose pavyzdžiuose iš tiesų būna įdomių idėjų, tačiau nė karto neteko matyti ko nors kardinaliai naujo, ko nežinotų kiti šios srities specialistai”, - tvirtino VRP vadovas M.Katkus.
Jo teigimu, galima tik spėlioti, koks realus “Al Max” indėlis rinkimų kampanijoje iš tiesų buvo, nes į viešumą iškilusios informacijos nuotrupos yra pernelyg skurdžios.
“Žinoma, kad ši kompanija turėjo kažkokią sutartį su J.Borisovu, kad padėjo kai kuriuos vaizdo klipus nufilmuoti Rusijoje ar kitose užsienio valstybėse. Tačiau labai abejoju, kad “Al Max” čia atliko visus svarbiausius darbus, o lietuviškos viešųjų ryšių kompanijos atliko statistų vaidmenį”, - sakė M.Katkus.
Dar vienas viešųjų ryšių kompanijos vadovas, net verslo partnerių Maskvoje padedamas nesugebėjęs rasti išsamesnės informacijos apie “Al Max”, spėjo, jog tai gali būti Rusijos specialiųjų tarnybų priedangoje veikianti struktūra.
Tuo tarpu pats A.Katkevičius atsakymų į klausimus apie bendradarbiavimą su rusas meistriškai išvengė. Prieš kurį laiką jis tikino, kad “Al Max” yra vienas iš R.Pakso oponentų eksploatuotų mitų.
Lietuvos specialiųjų tarnybų pareigūnai nesutinka su bandymais menkinti “Al Max” vaidmenį mūsų šalies politiniame gyvenime. Nors Maskvos srityje Zelenogrado mieste įregistruota įmonė apie save praktiškai nepateikia jokios informacijos, kai kurios sąsajos leidžia teigti, jog “Al Max” yra susijusi su viešųjų ryšių holdingu “Nikkolo M”. Ši struktūra laikoma vienu svarbiausių Rusijos “valdžios triados” politikos vykdytojų viešųjų ryšių srityje.
Manoma, kad Prezidento rinkimais Lietuvoje rūpinosi pats “Nikkolo M” direktorių tarybos pirmininkas I.Mintusovas. Toks jo dėmesys aiškinamas arba labai dideliais pinigais (“Nikkolo M” rengė Krasnojarsko srities gubernatoriaus rinkimų kampaniją, kurios biudžetas siekė 25 mln. dolerių), arba nuolatinio ir solidaus kliento užsakymu. Tokiu klientu, ko gero, galima laikyti J.Borisovo įmonę “Avia Baltika”, R.Pakso rinkimų kampanijai oficialiai paaukojusią 1,2 mln. litų.
Taip pat neatmetama prielaida, jog profesionaliomis konsultacijomis ir pagalba R.Pakso komandai galėjo būti suinteresuota naftos kompanija “Yukos”, kurią Rusijos žiniasklaida šių metų sausį pavadino “didžiausia Prezidento rinkimų Lietuvoje laimėtoja”.
Analitikai spėja, kad netiesioginiai “Yukos” ir R.Pakso aplinkos ryšiai gali siekti 1995-uosius, kai dabartinio Prezidento vadovaujama bendrovė “Restakas” dirbo Chanti Mantijske - statė įvairius objektus vietinės valdžios užsakymu. Būtent šiame regione “Yukos” eksploatuoja vieną didžiausių naftos telkinių ir įgyvendina keletą socialinių projektų.
Specialiųjų tarnybų pareigūnai linkę manyti, jog “Jukos” aktyviai domėjosi Lietuvos Prezidento rinkimais ir galėjo daryti įtaką “Al Max” veiklai rinkimų kampanijos metu.
Prašomi prognozuoti tolesnę įvykių raidą, viešųjų ryšių specialistai pastebėjo, jog nors dar negalima daryti jokių išvadų apie R.Pakso susikompromitavimą ar nekaltumą, jau dabar reiktų rūpintis šalies įvaizdžiu.
“Atsakingiems pareigūnams nesiimant realaus krizės valdymo, Lietuva gali patirti gerokai didesnę žalą negu ta, kurią jau atnešė ir atneš į viešumą patekęs viršūnių skandalas - susigrąžinti prarastą gerą vardą bus labai sunku”, - perspėjo M.Katkus.
“Su Prezidento aplinkos skandalu dabar mes atsiduriam tame pačiame kontekste kaip ir Rusijos valdžia, kovojanti su “Yukos”. Užsienyje niekas nesigilina į mūsų šalies valdymo struktūrą ir Prezidento įgaliojimų ribas, Prezidentas visur tituluojamas kaip pagrindinis valstybės vadovas. Ir ta informacija, kuri šiuo metu pateikiama užsienio žiniasklaidoje - tai yra turbūt viena pačių bjauriausių krizinių situacijų, su kokiomis Lietuva yra susidūrusi per nepriklausomybės metus. Reikėtų kalbėti ne tik apie tai, ką daryti Lietuvoje, bet ir apie tai, kaip tai pasakoti pasauliui”, - pabrėžė M.Katkus.
“Viešųjų ryšių partnerių” vadovas prognozavo, jog neatsiradus naujos informacijos šalies viduje skandalas turėtų atslūgti per artimiausias dvi savaites, "kadangi dalies žmonių nuomonė apie skandalą iš esmės jau susiformavusi, o kitų - baigia formuotis ir galutinai susigulės iki savaitės vidurio".