Kai moteris paverčiama nusikaltėle

Socialinių mokslų kolegijos Vilniaus filialas renginių ciklo „Teisininkų dienos 2010“ rėmuose ryžosi surengti diskusiją Lietuvos visuomenėje ypač opiu klausimu – drausti abortus ar ne. Mat šių metų tematika – žmogaus teisės ir jų gynimas.

Tiesa, viena diskusijos viešnių, Seimo narė Aušrinė Marija Povilionienė pastebėjo, kad pavadinimas supriešina du skirtingus dalykus, kurių lyginti negalima. „Labai nehumaniška moterį netiesiogiai paversti nusikaltėle. Katalikiškose valstybėse abortą daranti moteris vadinama vaiko žudike. Mėginama teigti, kad užsimezgęs vaisius – jau žmogus, nors teisė žmogumi laiko tik jau gimusį asmenį. Kai kuriose valstybėse dėl abortų iki šiol moterims keliamos baudžiamosios bylos.

Kodėl moteris, kuri nori susilaukti kūdikio tuomet, kai ji to nori, kai šalia yra mylintis vyras, kai ji susitvarko savo gyvenimą, turi būti laikoma nusikaltėle? Nuo XX amžiaus moters teisės vadinamos žmogaus teisėmis, o moters kūnas traktuojamas kaip vientisas ir neskaidomas. Todėl sakyti, kad kūdikis turi teisę į moters kūną, o moteris – ne, yra absurdas. Ginti moters teisę spręsti, kada gimdyti, kiek vaikų turėti ir kokiais intervalais, yra humaniška“, - teigė profesorė.

Anot A. M. Povilionienės, katalikiškose valstybėse moters teisė neigiama, nes patriarchalinėje visuomenėje moteris buvo vadinama antrąja lytimi, priklausoma nuo vyro, Dievo ir bažnytinių nuostatų. Patriarchalinėje visuomenėje moteris turėjo gimdyti tiek kartų, kiek ją apvaisindavo vyras, nes moteris buvo lytinio pasitenkinimo objektas. Tačiau žmogaus teisės, humanistinės vertybės plečiasi, nuo praėjusio amžiaus antros pusės sukurti lyčių lygybės įstatymai išlaisvino moterį iš antrosios lyties statuso ir pripažino moters teisę planuoti savo asmeninį gyvenimą. Į moterį pažvelgta kaip į lygiavertę vyrui asmenybę.

„Biologiškai mes skirtingi, bet socialine prasme esame lygiaverčiai ir mums turi būti sudarytos vienodos sąlygos gyventi. Mes ateiname į pasaulį ne tik gimdyti vaikų, bet realizuoti save kaip unikalias ir kūrybiškas asmenybes. Atimti iš moters šią teisę – nusikaltimas“, - teigė pranešėja.

Anot jos, nė viena mylinti ir mylima, laiminga moteris neatsisakys savo vyrui pagimdyti vaiko, jei žinos, kad valstybė pasirūpins jos šeima. Bet vieniša moteris, kuri buvo išprievartauta, užpulta ar suvedžiota ir palikta, gyvenanti skurde, neturinti darbo, pastogės, turi teisę apsispręsti – gimdyti ar ne. Nes kiekviena moteris supranta, kad ji atsakinga už vaiką.

„Ar galima smerkti moterį, kuri patiria neplanuotą nėštumą? Ji bus laiminga, tik kai laukiasi planuotai. Tačiau bažnyčia iki šiol neigia žmogaus teisę kontroliuoti gimstamumą. Net mėgina įsiterpti į universitetines programas, norėdama drausti medikams išmokti aborto procedūros, o juk gydytojui kada nors gali prireikti tokiu būdu gelbėti moters gyvybę. Lytinis švietimas mokyklose taip pat stabdomas, nes tai esą skatina vaikų amoralumą skatina, nors žinojimas dar niekada nepakenkė. Žinojimas kaip tik moko atsakingumo“, - svarstė A. M. Povilionienė.

Kolegei pritarianti Birutė Vėsaitė prisiminė prieš politinę karjerą dirbusi Moterų užimtumo centre. „Todėl visada sakau – karjera reikia pasirūpinti pirmiausiai, o tik po to – šeima ir visa kita. Mačiau labai daug nelaimingų moterų, kurios ateidavo į centrą – paliktos, su krūva vaikų, be pragyvenimo šaltinio ir be profesijos. Toks gyvenimas tampa pragaru, todėl į problemą reikia žiūrėti prevenciškai. Deja, mes niekaip neprasimušame į Švietimo ir mokslo ministeriją, kad prasidėtų tinkamas lytis švietimas dar vaikų darželyje ir tęstųsi iki mokyklos baigimo. Nematau aborto kaip šeimos planavimo priemonės, bet jei taip atsitiko, moters pasirinkimas yra pirmiau nei visa kita“, - teigė parlamentarė.

Tuo tarpu Seimo nario Egidijaus Vareikio padėjėjas Vilius Maslauskas, moters pasirinkimo teisei priešpastatydamas vaiko teisę į gyvybę, retoriškai paklausė: „Kiek abortų padaryta nuo sovietmečio, bet ar buvo išklausytas bent vieno šio vaiko noras gyventi? Kai moteris, vadovaudamasi savo asmeniniais interesais, daro abortą, trijų mėnesių kūdikis sudraskomas į gabalus. O jei be vienos dienos devynių mėnesių kūdikį sudraskysime gimdoje – tai irgi bus tik abortas? Medicinos dėka šiandien išgyvena ir penkių mėnesių kūdikiai, taigi ar galima žudyti?“ - piktinosi diskusijos dalyvis.

Teisininkai nesutaria, kuri teisė pirmesnė

Kaip teigė Teisingumo ministerijos atstovė Reda Gabrilavičiūtė, teisininkai nėra atsakę į klausimą, kieno teisės pirmesnės – negimusio vaisiaus ar jį nešiojančios moters. Lietuvos konstitucijoje teigiama, kad žmogaus asmeninis gyvenimas yra neliečiamas. Todėl abortus draudžiantį įstatymą greičiausiai turėtų nagrinėti Konstitucinis teismas.

Žmogaus teisių konvencija turi dvi svarbias nuostatas šiuo klausimu: kiekvienas turi teisę į gyvybę ir kiekvienas turi teisę, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir privatus gyvenimas. Tačiau išaiškinimo, kokia apimtimi turi būti saugomos šios teisės, nėra. Taigi kiekvienai valstybei paliekama plati apsisprendimo teisė, kokį teisinį reguliavimą pasirinkti.

„Byloje prieš Lenkiją Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentavo, kad privatus asmens gyvenimas apima asmens fizinį bei psichinį vientisumą ir valstybė privalo užtikrinti teisę į jį. Valstybė turi užtikrinti tokį teisinį reguliavimą, kad gresiant pavojui sveikatai, asmuo galėtų netrukdomas pasinaudoti aborto galimybe. Svarstant tėvo apsisprendimo teisę turėti kūdikį buvo pažymėta, kad moters teisė spręsti yra pirmesnė. Tačiau taip pat teigiama, kad reikia užtikrinti sąžiningą balansą tarp vaisiaus apsaugos ir moters apsisprendimo“, - pasakojo specialistė.

Anot teisingumo viceministro Gyčio Andriukonio, teisė – tai pačios visuomenės nusistatytos taisyklės, kitaip tariant, visuomenės sutartis. Norime ar ne, daugiau teisių turi asmuo, kuris jų daugiau išsikovoja. Pranešėjas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas pirmą bylą dėl abortų turėjo dar 1974 m., tačiau tai iki šiol neišspręsta diskusija, nes sprendimas susijęs su atskirų valstybių politine, ekonomine, kultūrine aplinka, pagaliau požiūris į gyvybę įvairiuose pasaulio kampeliuose labai skiriasi.

G. Andriukonis skeptiškai vertina abortų draudimą vien dėl to, kad, kaip rodo Lenkijos patirtis, jų nesumažėtų, o prasidėtų abortų turizmas bei nelegalūs abortai. „Todėl teisės aktai turi būti kuo labiau harmonizuojami tarptautiniu lygiu – valstybių, kurios labai išsiskiria tam tikromis sąlygomis, neturėtų būti“, - teigė Teisingumo ministerijos atstovas.

Anot jo, Lietuvoje teisinis reguliavimas nepakankamas. Nėštumo nutraukimą reguliuoja tik įsakymai, kuriuos rengiant negali savo nuomonės išreikšti visos suinteresuotos grupės. „Atsiradus vienokiam ar kitokiam įstatymui, ir spekuliacijų šia tema būtų mažiau, ir taptų paprastesnis teisinis reguliavimas. Šiuo metu abortui užtenka tik moters valios, Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas visgi konstatavo, kad abortui be subjektyvių turi būti daugiau motyvų“, - svarstė pranešėjas.