Penktadienį su Lietuvos vadovais susitiksianti ekspertė interviu BNS sakė mananti, kad valstybės vadovų pasiryžimas kovoti su korupcija yra vienas iš svarbiausių veiksnių, o korupcijos lygis nepriklauso nuo kultūrinės aplinkos.
"Atrodo, kad Lietuva turi gana gerą įstatyminę bazę. Vis dėlto svarbu, kad būtų priimtas pranešėjų apsaugos įstatymas. Tai padeda užkirsti kelią korupcijai anksčiau, nes žmonės mažiau bijo identifikuoti problemas", - sakė H.Labelle, kuri yra "Transparency International" valdybos pirmininkė.
Šiuo metu Pranešėjų apsaugos įstatymas yra derinamas su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir dar nėra pateiktas Seimui. Jame būti įtvirtinama apsauga asmenų, kurie praneštų apie galimą teisės pažeidimą savo darbovietėje. Įstatymas turėtų garantuoti, kad pranešėjo tapatybė nebūtų atskleista be jo sutikimo, o jis būtų apsaugotas nuo galimo atleidimo, sankcijų darbe ar persekiojimo.
H.Labelle teigimu, Lietuvoje yra sukurtas geras specialiųjų institucijų tinklas, tačiau būtina užtikrinti, kad jos dirbtų tinkamai. Anot ekspertės, taip pat būtina tęsti darbus skaidrinant pirkimų sritį ir didelį dėmesį skirti pinigų panaudojimui savivaldos lygmenyje.
"Šalyje yra daug tinkamų institucijų. Reikia stebėti, ar visos jos dirba tinkamai. Reikia tęsti darbus įsigijimų srityje toliau tobulinant skaidrumą (...). Taip pat negalima stebėti vien nacionalinio lygmens.
Labai daug pinigų išleidžiama vietos lygmenyje. Dažnai centrinei vyriausybei nusprendus decentralizuoti tam tikras paslaugas, neužtikrinamas tinkamas auditas", - sakė H.Labelle.
Ekspertė taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę įtraukti gyventojus į teisėkūros procesą, projektų planavimą ir jų priežiūrą.
Su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo pirmininke Irena Degutiene, teisingumo ministru ir STT vadovu susitiksianti kanadietė viešnia taip pat yra Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo (Global Compact) valdybos narė, Pasaulio banko patarėja antikorupcijos klausimais, Azijos vystymosi banko patariamosios tarybos narė, buvusi Kanados vystymosi agentūros vadovė.
Interviu BNS kalbėdama apie korupcijos priežastis Vidurio ir Rytų Europos regione, "Transparency International" vadovė atkreipė dėmesį į ypatingai sparčius pokyčius, kuriuos nulėmė globalizacija.
"Globalizacija atnešė ir gero, ir blogo, įskaitant neteisėtą prekybą žmonėmis, ginklais, narkotikais, taip pat cigaretėmis, kontrabandą, kuri neša pelną pogrindžiui. Atsivėrę santykiai sukūrė daug pozityvių dalykų, bet jie taip pat atnešė tam tikrą užkratą - ar tai būtų finansų krizė, ar neteisėta prekyba", - sakė H.Labelle.
Pasak jos, Rytų Europa pereidama prie daugiapartinės sistemos susidūrė su daugybe problemų, o staigi privatizacija lėmė oligarchų atsiradimą ir socialinę visuomenės atskirtį.
"Atsirado nauja riba tarp turtingųjų ir skurdo. Šioje pasaulio dalyje buvo staigių permainų fenomenas, kuris lėmė visuomenės padalijimą - atsirado grupė labai turtingų žmonių, bet daugelis ir nuskurdo", - sakė H.Labelle.
Ekspertė sakė, kad mažesni atlyginimai tarnautojams skurdžiau gyvenančiose šalyse taip pat prisideda prie korupcijos paplitimo, tačiau ji pabrėžė nesutinkanti su nuomone, jog korupcijos lygį lemia kultūra.
"Dalis žmonių sako, kad korupcija - tai kultūros klausimas. Nesutinku su tuo. Kalbantis su žmonėmis korumpuočiausiomis laikomose valstybėse, akivaizdu, kad jie supranta, jog tai neteisinga, kad jie yra korupcijos aukos, nes verčiami mokėti kyšius, kai visai neturi pinigų. Aš asmeniškai nemanau, kad korupcija gali būti kultūriškai pagrindžiama", - sakė "Transparency International" vadovė.
H.Labelle teigimu, kovojant su korupcija ypač svarbus yra valstybės vadovų ryžtas.
"Vadovybės pasiryžimas yra ypač svarbus. Tada būtina pasiekti, kad tas pasiryžimas virstų veiksmais, o žmonės matytų planą. Reikia išanalizuoti, kur įtariama, jog valstybė praranda įplaukas. Gera vieta pradžiai - įsigijimai ir statybos", - BNS sakė H.Labelle.