Kaip DELFI sakė koncertinėje organizacijoje vykusias „aferas“ viešinęs visuomeninės organizacijos ekspertai.eu atstovas Audrius Nakas, jei prieš 8 metus, kai Valstybės kontrolė minėtoje įstaigoje nustatė pažeidimus, teisėsauga būti tinkamai dirbusi savo darbą ir „pričiupusi tuos veikėjus“, kultūros srityje nebūtų nei Vilniaus Europos kultūros sostinės (VEKS), nei Nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukcijos finansavimo skandalų.
„Prieš 8 metus Nacionalinėje filharmonijoje galimai vykdytos finansinės aferos leido nugvelbti keletą šimtų tūkstantėlių, tačiau dabar tos sumos išvirto į šimtus milijonų litų“, - DELFI teigė A. Nakas.
Kaip gimsta valdiški milijonieriai
DELFI pašnekovui nesuprantama, kodėl per 20 metų mes neturime nė vieno pričiupto valstybinio nusikaltėlio ir iš kur tada pas mus atsiranda tie valdišką darbą dirbantys milijonieriai.
„Tai būtų neįmanoma, jei pagrindinė finansinių nusikaltimų tyrimo įstaiga FNTT būtų dirbusi savo darbą. Tačiau yra atvirkščiai - mes turime tiesioginių duomenų, kad jie patys, užuot, pavyzdžiui, tyrę Vilniaus Europos kultūros sostinės aferas, klastojo dokumentus. Todėl ir grįžtame į 2002-uosius metus, nes kiekviena detalė yra svarbi“, - sakė ekspertai.eu atstovas.
Vilniaus prokurorai trūkumų nematė
Kaip DELFI informavo generalinė prokuratūra, Š. Puidoko, A. Nako ir P. Boravskio pranešimas dėl galimai nusikalstamos veikos Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje buvo gautas prieš mėnesį, kovo 15 dieną. Pranešimas buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūrai.
Kovo 26-ąją Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi „pareiškėjų nurodyti faktai apie padarytas nusikalstamas veikas: apgaulingas apskaitos tvarkymas (Baudžiamojo kodekso 222 str.), nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas (BK 216 str.), tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 str.) yra neteisingi“.
Generalinė prokuratūra – įžvalgesnė?
Tačiau, kaip informavo generalinės prokuratūros ryšių su visuomene skyrius, patikrinimo metu Generalinė prokuratūra įžvelgė kitą galimai padarytą nusikalstamą veiką – galimą Lietuvos nacionalinės filharmonijos turto pasisavinimą.
Taip pat buvo nustatyta, kad 2003 metų kovo 28 dieną Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba buvo priėmusi nutarimą atsisakyti kelti baudžiamąją bylą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
Balandžio 15 dieną Generalinė prokuratūra priėmė nutarimą panaikinti minėtą FNTT nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo Lietuvos nacionalinės filharmonijos didelės vertės turto pasisavinimo pagal Baudžiamojo Kodekso 183 straipsnio 2 dalį.
Įvertins Valstybės kontrolės išvadas
Vadovauti pradėtam ikiteisminiam tyrimui pavesta Vilniaus apygardos prokuratūrai.
Pasak Generalinės prokuratūros, 2002 metais Nacionalinėje filharmonijoje tyrimą atlikusios Valstybės kontrolės išvados bus įvertintos ikiteisminio tyrimo pabaigoje, atsižvelgiant į surinktų duomenų ir nustatytų faktų visumą.
Prokurorai baudžiamąją bylą perduos teismui, arba ikiteisminis tyrimas bus nutraukiamas.
Aplenkė buhalteriją
Audito išvadas dėl pažeidimų Nacionalinėje filharmonijoje Valstybės kontrolė paskelbė dar 2002 metų lapkričio mėnesį. Jose konstatuota, kad įstaigos pateikiami oficialūs duomenys apie užsienio koncertinių kelionių skaičių, patirtas išlaidas bei pajamas neatspindi realios situacijos.
„Susiklosčiusi situacija, kuomet nėra atsiskaitymo už užsienio koncertines keliones tvarkos, sudaro sąlygas LNF vadovams bei LNF meno kolektyvų vadovams, organizuojant LNF meno kolektyvų koncertines užsienio keliones, gauti (...) atlygį, kuris nėra apskaitomas LNF buhalterijoje“, - konstatavo Valstybės kontrolė.
Pasak tikrintojų, įstaigos administracijos bei muzikos kolektyvų vadovų ir atlikėjų užsienio gastrolėse gaunamos pajamos galėjo būti neapmokestintos fizinių asmenų pajamų mokesčiu.
Taip pat konstatuota, kad LNF veikla organizuojant koncertines keliones nebuvo kontroliuojama, o pajamų, gautų už koncertus užsienyje, neapskaitymas LNF buhalterijoje „galėjo turėti neigiamos įtakos įstaigos finansinės veiklos rezultatams ir sudarė prielaidas gauti valstybės finansavimą“.
Stiprus kriminalinis kvapas
Pasak A. Nako, minėtos išvados turėjo itin stiprų kriminalinį kvapą - be daugybės įvairių pažeidimų buvo nustatyta, kad buvo galimai pasisavinti pinigai ir klastojami parašai. Todėl Valstybė kontrolė medžiagą perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
STT nieko korupcinio nenustatė ir perdavė šią medžiagą FNTT.
2010 metų kovo 1 dieną "Ekspertai.eu" kreipėsi į FNTT su vienu paprastu klausimu - kuo tas tyrimas baigėsi, ar buvo nutrauktas ar buvo pasiekti kokie nors konkretūs rezultatai?
Kovo 9 dieną FNTT atsakė, kad "išnagrinėjus gautą medžiagą FNTT kompetencijos klausimais, 2003 m. kovo mėnesį buvo priimtas nutarimas atsakyti kelti baudžiamąją bylą, nesant nusikaltimo (...) požymių."
„Šis lakoniškas FNTT atsakymas sukėlė dar daugiau klausimų“, - konstatuojama tinklalapyje ekspertai eu., todėl kovo 15 d. piliečiai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų aferų Filharmonijoje, tačiau dar svarbiau - prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl galimai nusikalstamos FNTT veikos.
„Pagrindinis šio kreipimosis motyvas - FNTT pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas ir Valstybės kontrolės ataskaitoje išdėstytų pažeidimų iš viso netyrė, nepagrįstai priimdami nutarimą atsisakyti kelti baudžiamąją bylą“, - konstatavo ekspertai.eu.
Įtarimus vadino akivaizdžiai neteisingais
Generalinė prokuratūrą ekspertai.eu pareiškimą persiuntė Vilniaus apygardos prokuratūrai su prašymu per savaitę viską išsiaiškinti ir pateikti atsakymus.
Vilniaus apygardos prokuratūra išsiaiškino ir balandžio 1-ąją paskelbė nutarimą, kad jokios nusikalstamos veikos čia nėra, o pareiškėjų nurodyti faktai apie padarytas nusikalstamas veikas yra "akivaizdžiai neteisingi".
„Tačiau iš šio Vilniaus apygardos prokuratūros 3 skyriaus prokurorės Rasos Miltinytės nutarimo aiškiai matyti, kad prokuratūra tik perrašė kai kuriuos duomenis iš buvusio FNTT tyrimo, o pati prokuratūra jokio tyrimo nevykdė“, - rašoma piliečių tinklalapyje.
Tempia gumą
Ekspertai.eu kreipėsi į prokurorę Rasą Miltinytę su prašymu pakomentuoti tokį prokuratūros sprendimą. Prokurorė atsakė, kad visus atsakymus į klausimus galima rasti 2002 metais FNTT atliktoje tyrimo medžiagoje.
Pasidomėjus, kaip galima susipažinti su ta tyrimo medžiaga, prokurorė pasiūlė kreiptis į pačią FNTT. Tai piliečiai ir padarė, tačiau, kaip paaiškėjo, tą pačią balandžio 7 dieną Generalinė prokuratūra pati kreipėsi į FNTT ir pasiėmė tyrimo medžiagą.
A. Nako nuomone, šis pavyzdys parodo ne tik finansines machinacijas, vykusias kultūros įstaigoje.
„Svarbiausia - labai aiškiai galime pamatyti kaip dirba tie, kurie šioms machinacijoms privalo užkirsti kelią“, - apgailestavo ekspertai.eu atstovas, ligšiolinį teisėsaugininkų darbą vadinantis gumos tempimu.