Ekonomisto nuomone, nors K. Prunskienės Vyriausybei galima rašyti 7 arba 8, visgi privatizuojant smulkius ūkio objektus iškilo nusikaltėlių organizacijos, kurios trikdė visą procesą.
Pirmosios Vyriausybės 20-mečio proga buvusiuose Vyriausybės rūmuose, ant dabartinės Užsienio reikalų ministerijos rūmų sienos, penktadienį atidengta atminimo lenta. 20 metų, kai prisiekė pirmoji K. Prunskienės vadovaujama Vyriausybė, sukanka šių metų balandžio 11-ąją. Atidengiant atminimo lentą dalyvavo dauguma pirmosios Vyriausybės narių – tarp jų nebuvo tik Anapilin išėjusių ministrų Romualdo Sikorskio ir Kosto Birulio bei besigydančio vicempremjero prezidento Algirdo Brazausko.
Tuometinis prekybos ministras Albertas Sinevičius prisiminė, kad į tamsius, juodus rūmus dirbti atėjusi pirmoji Vyriausybė rado 30 ministerijų, 22 komitetus, į SSRS integruotus laivyną, geležinkelius, aerodromus. Pasak A. Sinevičiaus, šalyje buvo 30 tūkst. alkanų kareivių, raketinės aikštelės ir uždarytos sienos. A. Sinevičius juokavo, kad ministrai K. Prunskienę ir mylėjo, ir jos bijojo.
Sau rašo mažiausiai 9
„Tai buvo profesionalų Vyriausybė. Jeigu lyginti su dabartine, jai rašyti ketvertuką turbūt galima dešimtbalėje sistemoje arba trejetuką su minusu penkių balų sistemoje. Mano įsitikinimu, pirmoji Vyriausybė dirbo labai gerai, garbingai, oriai. Vadinasi, dešimtbalėje sistemoje verta kaip minimum 9”, - žurnalistams teigė K. Prunskienė. Kartu ji pridūrė, kad dabartinė Vyriausybė nepasiteisino ir tai turi suprasti pati.
Politikės teigimu, prieš dešimtmetį profesionalūs politologai, ekspertai atlikę tyrimą tuometę Vyriausybę įvertino kaip dirbusią geriausiai adekvačiai to meto sąlygomis.
Pasak K. Prunskienės, pirmajai Vyriausybei teko didelė atsakomybė – reikėjo formuoti valstybės institucijas, perimti reikalų kontrolę, ypač ekonomikos srityje, atlaikyti pustrečio mėnesio trukusią ekonominę blokadą – tuomet netiekta nafta, didžiąja dalimi ir dujos.
„Tai buvo Maskvos centrinės valdžios bausmė Lietuvai už tai, kad ji paskelbė nepriklausomybę. Mes suradome būdų, kaip didžiąja dalimi aprūpinti Lietuvos poreikius ir Lietuva nesužlugo, o per metus praktiškai atstatėme praradimus ir ekonomika dėl to ne taip labai ir nukentėjo“, - teigė profesorė.
Mano, kad Vyriausybė galėjo dirbti daug ilgiau
Pasak pirmosios premjerės, tuomet reikėjo išeiti iš planinės sistemos - planinė skirstomoji jau nefunkcionavo. Tuo pačiu Lietuvos Vyriausybę blokavo centrinė Sovietų Sąjungos valdžia, tad jai teko rūpintis tiesioginiais ryšiais tiek su Vakarais, tiek su buvusiomis sovietinėmis respublikomis, dar dirbusiomis pagal Maskvos režimą.
K. Prunskienės teigimu, daugybėje sričių teko būti pirmiems, reikėjo pradėti reformuotis praktiškai visas sritis, ruošti įstatymo projektus, kuriuos priiminėjo Aukščiausioji Taryba.
„Blogiausia, kad mūsų sienas dar tebekontroliavo sovietinė armija ir negalėjome laisvai judėti, vežti produkcijos, ypatingai energetinių resursų. Buvo didelė įtampa, tačiau Lietuvos žmonės buvo nusiteikę labai ryžtingai, palankiai. Aišku, Vyriausybė galėjo dirbti žymiai ilgiau ir padaryti daug prasmingų darbų,“- teigė K. Prunskienė.
Pirmoji premjerė priminė atsistatydinusi tarp politikų valstybėje turėdama aukščiausią reitingą. Dvigubai didesnį reitingą nei Seimas tuomet esą turėjo ir Vyriausybė. „Mus žmonės vertino tikrai labai gerai ir palankiai, bet atsirado pirmiausia reakcinių jėgų įtaka per „Jedinstvos“ triukšmingus mitingus, o taip pat ir oponentų viduj, kuriems irgi knietėjo galimai greičiau perimti tam tikrus postus. Veržėsi ir neprofesionalai, ir jie veržėsi brutaliau, su intrigomis, nes su išmintimi ir patirtimi negalėtų ten patekti“, - sakė K. Prunskienė.
Ji įsitikinusi, kad ir šiandien pirmoji Vyriausybė galėtų gerai dirbti – dauguma buvusių ministrų profesionalumą, mano K. Prunskienė, įrodė kitose Vyriausybėse arba kitose pareigose.
K.Prunskienė priminė, kad Vyriausybė vadinta „Santarvės“ vardu - Vyriausybę suformavo Sąjūdis ir nepriklausoma nuo Maskvos Lietuvos komunistų partija.
J.Čičinskas: pradėta privatizacija išugdė nusikaltėlių organizacijas
Mokslininkas sako, kad nors atsižvelgiant į tuometines sąlygas pirmoji Vyriausybė nusipelno septyneto ar aštuoneto, tačiau esą kaimyninė Lenkija su tais pačiais procesais tvarkėsi kur kas geriau, o Lietuvoje prasidėjęs smulkių ūkio ir gamybos objektų privatizavimas išugdė nusikaltėlių organizacijas ir jų metodus, nes pats procesas nebuvo tinkamai sutvarkytas.
„Devyni gal per daug. Vis dėlto ten buvo daug skubaus darbo, nebuvo viskas idealiai padaryta ir su kainų kėlimu. O su privatizavimu tai tikrai buvo galima geriau. Prasidėjo smulkių ūkio ir gamybos objektų privatizavimas, tai ten labai savotiškas jis buvo. Kaip Amerikoje alkoholio draudimas, taip čia privatizavimas išugdė nusikaltėlių organizacijas ir jų metodus, nes procesas nebuvo gerai sutvarkytas ir organizuotas“, - DELFI pasakojo J. Čičinskas.
Profesorius sako tikrai suprantąs sunkias tuometės Vyriausybės darbo sąlygas, nes viskas buvo daroma pirmąkart, o Vakarų specialistai ėmė lankytis mūsų šalyje tik po kurio laiko, o ir jie neturėjo patirties pertvarkant valstybės ekonomiką iš komandinės į rinkos. Pasak J. Čičinsko, Vakarų ekspertai galėjo tik pasakoti, kaip pas juos viskas sutvarkyta, tačiau negalėjo patarti, kaip, pavyzdžiui, reglamentuoti privatizavimo procesą, kad jis vyktų sklandžiai.
„Privatizuojamos parduotuvės, dirbtuvės, įmonėlės, o pasirodo neina taip nei lengvai, nei gerai. Tai sprogdina, tai neleidžia dalyvauti aukcionuose, tai dar ten visko prigalvoja. Užtat išėjo kreivai, nesąžiningai arba valstybei negaunant deramų pajamų. Čia sunku patarinėti net retrospektyviai, bet dėl to devynetuko, tai jis per didelis“, - sakė profesorius.
Lenkai tvarkėsi geriau?
J. Čičinskas teigia, kad kaimyninė Lenkija su įvairiomis problemomis tvarkėsi vis tik geriau nei Lietuva. Pasak jo, lenkai kur kas lengviau susitvarkė su infliacija, mat įvedė saugiklius darbo užmokesčio kilimui, kuris sekė paskui liberalizuotų kainų šoktelėjimą viršun.
„Kylant kainoms visi puolė kelti darbo užmokestį, ypač tie, kurių produkciją vis dar pirko. Darbo užmokesčio kilimas skatino kelti jį visur, ne tik ten, kur yra uždirbama, dėl to, didėjo gamybos sąnaudos. Vadinasi, darbo užmokesčio kilimas vejantis kainų kilimą užsuka spiralę ir paskui sunku sustabdyti. Tai lenkai už per didelį, nei leistinas, darbo užmokesčio kėlimą įvedė mokestį. Man rodos, jis buvo dukart didesnis nei pats darbo užmokesčio pakėlimas ir iškart atmušė ūpą“, - pasakojo profesorius.
Tuo tarpu Lietuvoje, jo teigimu, į vykstančius procesus buvo reaguojama stichiškai, nors J. Čičinskas pripažįsta, kad žaibiškas kainų kilimas buvo natūralus dalykas, kai pereinama į rinkos ekonomiką. „Tai buvo didžiulis smūgis, nes iš seniau visi turėjo pinigų, nebuvo prekių, ypač Michailo Gorbačiovo metais pristigo visko, taigi pinigų susikaupė ir todėl paleidus kainas laisvai jos šoko, nes pinigų tai buvo“, - įvykius prisiminė J. Čičinskas.
Tačiau, profesoriaus teigimu, nuo to nukentėjo visos Baltijos šalys bei pati Lenkija, nors, kaip minėta, ji su šiuo procesu tvarkėsi kryptingiau. J. Čičinskas sako, kad K. Prunskienės Vyriausybei vis tik parašytų 7 arba 8, nes ji neblogai tvarkėsi blokados metu.
„Aš parašyčiau nemažai – tarp 7 ir 8, nes man patiko jų darbas blokados metais, tikrai sukosi labai neblogai. Blokada pagal sumanymą turėjo prismaugti ekonomiką, bet nepavyko. Vis tik labai pagirčiau ministrą Algį Dobrovolską, kuris tvarkė socialinę pusę – pašalpas ir kitą socialinę paramą, nes tam perversme viso šito labai reikėjo“, - teigė J. Čičinskas.
DELFI primena, kad pirmojoje Vyriausybėje dirbo premjerė Kazimiera Prunskienė, vicepremjerai Algirdas Brazauskas ir Romualdas Ozolas, ekonomikos ministras Vytas Navickas, energetikos ministras Leonas Vaidotas Ašmantas, finansų ministras Romualdas Sikorskis, kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys, materialinių išteklių ministras Romualdas Kozyrovičius, miškų ūkio ministras Vaidotas Antanaitis, pramonės ministras Rimvydas Jasinavičius, prekybos ministras Albertas Sinevičius, ryšių ministras Kostas Birulis, sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas, socialinės apsaugos ministras Algis Dobravolskas, statybos ir urbanistikos ministras Algimantas Nasvytis, susisiekimo ministras Jonas Biržiškis, teisingumo ministras Pranas Kūris, užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas, vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis, žemės ūkio ministras Vytautas Knašys.
K.Prunskienė pirmąja atkurtos nepriklausomos Lietuvos premjere paskirta 1990-ųjų kovo 17-ąją.