„Kaip negali virtualiai išsivalyti dantų, nes tam reikia realaus dantų šepetėlio ir pastos, negali virtualiai dalyvauti Mišiose ar juolab atlikti išpažinties“, – įsitikinusi ir menotyrininkė, Bažnytinio paveldo muziejaus vadovė Sigita Maslauskaitė.
Tačiau šiuo klausimu diskusijos netyla. Internetinės išpažinties šalininkų nuomone, modernesnis nuodėmių išpažinimo būdas sąžinės sąskaitai padrąsintų žymiai daugiau žmonių, kurie tiesiog nedrįsta eiti pas kunigą, pasitarnautų gyvenantiems svetimose šalyse ir ypač neįgaliesiems.
Negali virtualiai tuokti
Kunigo A. Mikitiuko teigimu, išpažintis per atstumą negalima visų pirma todėl, kad pats sakramentas nėra virtualus dalykas. „Aš negalėčiau jūsų per „Skype“ nei sutuokti, nei pakrikštyti, virtualiai negalėčiau pašventinti paminklo“, – vardijo dvasininkas.
Kalbėdamas apie anoniminę psichologinę ar dvasinę pagalbą, kunigas pabrėžė, jog žmogui būdingas noras išsikalbėti ir kartais dėl to tikrai palengvėja.
„Tačiau tiesiogiai klausant išpažinčių man labai svarbu matyti, kas per žmogus ateina prie klausyklos, kiek jam metų, vyras ar moteris, nes su kiekvienu vis kitaip kalbiesi. Galiausiai per internetą juk negali žmogaus palaiminti, tik pasakyti, kad laimini“, – sakė A. Mikitiukas.
Paklaustas, ar atskirais atvejais įmanoma išpažintis per atstumą, kunigas atsakė teigiamai, tačiau pabrėžė, jog tai būna itin retos išimtys.
Dėl galimybės atlikti išpažintį per „Skype“ nesutaria ir DELFI skaitytojai. 12 proc. atsakiusių į ketvirtadienio dienos klausimą teigė norintys, kad išpažintį būtų galima atlikti per „Skype”, 29 proc. šios galimybės nereikia, 4 proc. mano, kad tai praverstų tam tikrais atvejais. 21 proc. teigė, kad tokios galimybės niekada nebus, o 34 proc. nurodė iš viso neinantys išpažinties. Į šį klausimą iš viso atsakė 5707 DELFI skaitytojai.
Dieve, laimink internetą
„Popiežius Jonas Paulius II yra pasakęs „Dieve, laimink internetą“. Tačiau internetas – kaip vanduo: kai jo nėra – blogai, o kai per daug – potvynis, gresiantis stichine nelaime. Labai gerai, kai kiekviena upė teka savo vaga. Taip pat ir su internetu, kuriame apstu pavojų, bet ir didžiulės naudos, galimybių dirbti Bažnyčios labui“, – pripažino kunigas.
Pavyzdžiui, prieš Velykas internete plito pasninko reklama, Kryžiaus kelio meditacijos, maldos, mąstymai.
„Kryžiaus kelias – viena iš pamaldumo formų, tad čia gali pasitarnauti ir internete plintantys tekstai, vaizdai. Tai – maldos pagalba, tačiau virtualus bendravimas nepakeis realaus, nes krikščionybė – labai „kūniška“, bendruomeniška religija“, – sakė menotyrininkė S. Maslauskaitė.
Siūlo internetinį rožančių
Vis dėlto technologijos daro savo ir, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur religiją išpažįsta žymiai daugiau žmonių nei Europoje, galima rasti visokių įdomybių. Viena tokių – internetinis rožančius, kurio karoliukus galima žymėti pele. Sukalbėjai maldą – paspaudei karoliuką – užsidega raudona spalva.
„Man atrodo, daug paprasčiau kalbėti paprastą rožančių, – juokėsi Bažnytinio paveldo muziejaus vadovė. – Tai gali daryti net vairuodamas automobilį, o internetiniam reikia specialių priemonių: kompiuterio, interneto ryšio. Net jeigu tai ne kliūtis, vis viena man būtų didesnis darbas pele spaudinėti mygtukus, juolab, kad rožančių gali kalbėti ką nors dirbdamas ir tai daro ne tik katalikai, bet ir ortodoksai ar budistai“.
Per „pašventintą IP“ keliauja į dangų
Kaip rašė spauda, Vokietijoje išpažinties internete paslaugą siūlantys tinklalapiai beichte.de bei beichthaus.com demonstruoja, kaip nesudėtinga „susisiekti“ su Jėzumi „online“. Įrašei savo nusidėjimą, paspaudei pelę ir nuodėmės atleistos: viskas per „pašventintą IP“ nukeliauja į dangų.
Paslaugos teikėjai garantuoja klientų anonimiškumą. Tačiau tinklalapyje beichthaus.com pageidaujantys gali atgailauti ir viešai.
Naujasis forumas
„Internetas tikrai yra naujas „forumas”, suprantant šį žodį senąja romėniškąja prasme kaip viešąją erdvę, kur vykdavo politinis gyvenimas, būdavo sudarinėjami sandėriai, atlikinėjamos religinės pareigos, rutuliojosi didelė socialinio gyvenimo dalis ir iškildavo aikštėn geriausios ir blogiausios žmogiškosios prigimties savybės“, – rašė šviesios atminties popiežius Jonas Paulius II.
Atkreipdamas dėmesį, jog forumas būdavo žmonių pilna, triukšminga miesto erdvė, kuri atspindėdavo savo ir kurdavo naują kultūrą, Šventasis tėvas jį prilygino kibernetinei erdvei, kuri „šio naujojo tūkstantmečio pradžioje atsiveria kaip savotiški nauji plėšiniai“.
„Kaip ir visos ankstesnių epochų naujos sritys, ji irgi yra kupina pavojų bei daug žadančių perspektyvų ir ne be nuotykių dvasios, būdingos kitiems didiesiems pervartų laikotarpiams. Naujasis kibernetinės erdvės pasaulis akina Bažnyčią leistis nuotaikingon kelionėn stengiantis panaudoti jo potencialą Evangelijai skelbti. Šis iššūkis yra šerdis užduoties, kurios imtis šio tūkstantmečio pradžioje mus įpareigoja Viešpaties įsakymas „irtis į gilumą“: Duc in altum!“, – teigė Jonas Paulius II.