Ši diena ypatinga suaugusiems, kurie sąmoningai pasirenka tikėti ir per Velyknakčio apeigas priima krikštą. Anksčiau tai padariusieji atnaujina krikšto pažadus – įsipareigojimą gyventi su Dievu.
„Velyknaktį krikštijami suaugusieji, o ne vaikai todėl, kad jie gali sąmoningai priimti tikėjimą. Anksčiau krikščionybė nebuvo paveldima, o naujai atrandama, priimama. Kartais krikštydavosi visa šeima, reikia manyti, ir vaikai, nes Kristaus išgelbėjimą priėmę tėvai, prisiimdami atsakomybę už vaikus, norėjo jiems perduoti tai, kas geriausia, kas išgelbsti“, – pasakojo kunigas Lionginas Virbalas.
Bėgant laikui dauguma krikščionių savo atžalas pradėjo krikštyti vaikystėje. Tačiau, jėzuitų vienuolio žodžiais, žmogui visada reikia pačiam apsispręsti, kad ir pakrikštytam kūdikystėje.
„Ir tas Velyknakčio momentas yra tinkamas dar kartą pasakyti: „Taip, aš krikščionis. Aš tikiu Kristumi, aš Jį priimu. Jis tas, kuriuo pasitikiu. Jis - mano išganytojas“. Tada visi švenčiame Velykų prisikėlimo liturgiją, Eucharistiją, kai džiaugdamiesi vienijamės su prisikėlusiu Jėzumi“, – kalbėjo dvasininkas.
Laimins miestą ir pasaulį
Krikščioniškam pasauliui įprasta Velyknakčio apeigas pradėti šeštadienį, nusileidus saulei. Tačiau Lietuvoje vis dar gaji okupacijos metais įsigalėjusi tradicija laukti sekmadienio ryto, nes sovietmečiu „oficialių“ Velyknakčio pamaldų nebuvo.
Sekmadienį švęsdami Velykas tikintieji aplink bažnyčias eina procesijas, kurios simbolizuoja Prisikėlimo žinią. Vatikane, Šv. Petro bazilikoje, popiežius aukoja įvairiausių šalių televizijų transliuojamas Mišias, po kurių suteikia palaiminimą miestui ir pasauliui, pasveikina žmones jų gimtosiomis kalbomis.
Švęs visi krikščionys
Įdomu tai, kad šiemet Velykas balandžio 4 dieną švęs ir katalikai, ir stačiatikiai bei sentikiai.
Skirtingų krikščioniškų konfesijų minimų Velykų data nesutampa dėl to, kad skiriasi pavasario lygiadienio skaičiavimas pagal Julijaus ir Grigaliaus kalendorius. Pagal pastarąjį dienas skaičiuoja didžioji dalis Rytų ir Vakarų krikščionių, kurie Prisikėlimą mini pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio.
Pagal Velykų apskaičiavimo datos sistemas skirtingose konfesijose Velykų diena sutampa kartą per kelerius metus. Taip atsitiko prieš dvejus metus, kai 2007-asiais ortodoksai ir katalikai Velykas šventė balandžio 8-ąją. Prieš tai krikščionių Velykos sutapo 2004 metais, o dar anksčiau – 2001 metais.
Kitais metais, pagal savo kalendorius Rytų ir Vakarų krikščionys taip pat švęs Velykas kartu, po to jos sutaps 2014 ir 2017 metais.
Šviesio atminties popiežius Jonas Paulius II siūlė nuo trečiojo tūkstantmečio pirmųjų metų visiems krikščionims Velykas švęsti vienu metu, tačiau ši mintis tuomet liko be atsako.